Pro Amalių stotį kasdien pravažiuoja daug traukinių, riedančių į Vilnių ar atgal. Pro čia keleiviniai, krovininiai traukiniai vyksta ir Kaliningrado link.
Petrašiūnų bendruomenės centro pirmininkė Leonora Godvadienė pasakojo, kad dėl uždaromos pervažos rytais automobilių eilės nusidriekia ne tik šalia geležinkelio esančioje R. Kalantos gatvėje, Chemijos prospekte, Ateities plente, bet ir beveik per visą T. Masiulio gatvę.
„Dėl to mūsų mikrorajonas skęsta dūmuose, gyventojus kamuoja triukšmas“, - guodėsi ji.
Per Petrašiūnus į Kauno centrą arba sostinės link važiuoja žmonės iš Rokų, Vaišvydavos, kitų priemiesčio gyvenviečių, į pramonės įmones važiuoja sunkvežimiai.
Siūlo raustis po žeme
Viešosios įstaigos „Vilniaus metro“ specialistai parengė tunelio po Amalių pervaža projektą.
„Suskaičiavome, kad vairuotojai dėl sugaišto laiko ir sudegusio kuro šioje vietoje kasmet praranda apie 40 milijonų litų, - teigė „Vilniaus metro“ direktorius Artūras Vinckevičius. – Pagal mūsų projektą tunelio statyba kainuotų apie 20 milijonų litų, todėl išlaidos atsipirktų labai greitai“.
Viešoji įstaiga jau konsultavosi su požeminių darbų įmonėmis, konstruktoriais ir parengė pradinį projektą.
„Po bėgiais neilgame tunelyje būtų keturių eismo juostų gatvė, - aiškino A. Vinckevičius. – Amalių pervaža yra labai geroje vietoje – nuo Petrašiūnų pusės ji kyla į kalną, todėl nereikėtų giliai raustis į gruntą“.
A. Vinckevičiaus įsitikinimu, nenutrūkstantis automobilių eismas po geležinkelio bėgiais sumažintų spūstis Petrašiūnuose. „Geležinkelininkų duomenimis, susumavus visą laiką, kai užkardas sustabdo eismą, per parą susidarytų tris valandos, – teigė direktorius. – Šioje vietoje kasdien laiką gaišta maždaug pusantro tūkstančio automobilių“.
„Vilniaus metro“ taip pat siūlo pastatyti viaduką, kuris ties pervaža sujungtų Chemijos gatvę ir Ateities plentą.
Miesto valdžia svarstys
A. Vinckevičius sakė jau pristatęs tunelio Amaliuose projektą Kauno vadovams. „Prieš pradedant metro statybas sostinėje, specialistams būtina įgyti patirties dirbant požeminius darbus, o kauniečiams tai būtų labai naudingas objektas“, - įsitikinęs jis.
Kauno savivaldybės administracijos direktoriui Arūnui Keserauskui patiko vilniečių idėja.
„Šiuo metu administracija šį pasiūlymą svarsto, - teigė jis. – Tačiau dar reikia išsiaiškinti, kiek turime finansinių galimybių jį įgyvendinti“.
A. Keserauskas minėjo, kad visame Ateities plente eismas yra sudėtingas.
„Spūstys susidaro ir sankryžoje su Taikos prospektu, todėl reikia galvoti apie Pietrytinio lanksto tiesimą, - mano jis. - Šiuo metu rengiamas naujojo kelio vietos detalusis planas“.
Kitą savaitę savivaldybės vadovai ketina susitikti su susisiekimo ministru Algirdu Butkevičiumi ir aptarti tiltų, naujų kelių finansavimo galimybes.
„Kalbėsime ir apie tunelio po Amalių pervaža idėją“, – žadėjo direktorius.
