„Šiuo metu didžiausias dėmesys iš Susisiekimo ministerijos buvo tam, kaip atrenkami prioritetai, kuriuos kelius asfaltuosime. Tas neaiškumas, politinis turgus – ne tokia turėtų būti pagrindinė žinutė“, – trečiadienį „Delfi“ sakė jis.

K. Adomaitis teigė, kad su darbą baigiančios Vyriausybės susisiekimo ministrais Jaroslavu Narkevičiumi ir Roku Masiuliu lygintis nenorėtų.

„Svarbiausia atsinešti Laisvės partijos prioritetus, todėl į kitus ministrus nesilygiuosiu. Tam tikrų gerų dalykų buvo nuveikta Roko Masiulio laikais, o apie pastarąjį laikotarpį gal reiktų susilaikyti nuo komentarų“, – sakė jis.

Keistų požiūrį

Laisvės partijos sąraše į Seimą išrinktas K. Adomaitis pabrėžė, kad Susisiekimo ministerija artimiausiu metu bus atsakinga už labai didelę Europos žaliojo kurso įgyvendinimo dalį.

Kaip žinia, Europos žaliasis kursas, tai – veiksmų planas, kuriuo siekiama skatinti veiksmingą išteklių naudojimą pereinant prie švarios žiedinės ekonomikos, atkurti biologinę įvairovę ir sumažinti taršą.

„Reikia pakeisti požiūrį į transportą, kad tai ne vien automobiliai, turi būti ir alternatyvos. Reikia sudėlioti prioritetus ne pagal tai, kur ir kas turi sodybą ar gyvena, bet pagal tai, kur galime iš esmės pakeisti susisiekimo patogumą“, – apie savo prioritetus pasakojo pašnekovas.

K. Adomaitis taip pat pasisakė apie kai kuriuos su susisiekimu susijusius klausimus, kurie daugiau dėmesio sulaukia viešojoje erdvėje.

„Rail Baltica“ – labai svarbus, kaip ir kiti infrastruktūriniai, projektas. Visa ekonominė Lietuvos plėtra daugelį metų į priekį priklausys nuo jų sėkmės. Manau, kad „Rail Balticai“ ypač svarbi Vilniaus jungtis, nes kitaip tas projektas gali netgi labiau pakenkti.

Jei nebus Vilniaus jungties, tada iš Kauno taps lengviau nuvažiuoti į Rygą. Gali būti toks iššūkis“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie pasiūlymą steigti virtualias oro linijas, K. Adomaitis sakė, kad tai yra verslo projektas.

„Lietuva turi lėšas investuoti į infrastruktūros objektus. Virtualios oro linijos yra verslo projektas ir valstybė neturėtų užsiimti verslu. Jei turėsime gerus oro uostus, patogią ir gerai pritaikytą infrastruktūrą, jungčių su Lietuva atsiras ir nebūtinai tai turi daryti valstybė“, – sakė jis.

Dėl diskusijos apie naują oro uostą tarp Vilniaus ir Kauno kandidatas į ministrus nebuvo kategoriškas.

„Turi būti gerai įvertinti visi aplinkosauginiai aspektai, jo nauda ir grąža. Kiek iš tiesų jis pakeistų srautus, koks būtų atsiperkamumas. Tada apsispręsti, ar reikia dar vieno oro uosto“, – sakė jis.

K. Adomaitis taip pat pastebėjo, kad transporto ir logistikos sektorius Lietuvoje yra stiprus ir tuo reikia didžiuotis, jam padėti.

„Aišku, yra niuansas dėl vairuotojų darbo sąlygų ir čia reikia ieškoti sveiko balanso“, – sakė jis.

Kaip nurodoma Laisvės partijos tinklapyje, 37-erių K. Adomaitis gimė Vilniuje. Jis Rygoje yra baigęs Stokholmo ekonomikos aukštąją mokyklą, Vilniaus universitete studijavo psichologiją ir lyginamąją politiką.

Nuo 2011 iki 2020 metų K. Adomaitis dirbo miestų analitiku strateginių rinkos tyrimų įmonėje „Euromonitor International“, yra vedęs ir turi tris vaikus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (127)