Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius paklaustas, kaip vertina šiuos metus vežėjų verslo atžvilgiu, sako, jog jie buvę ganėtinai kontraversiški. „Pirma metų pusė – labai gera: buvo darbų, pervežimų įkainiai irgi pakankamai aukšti. Antroje metų pusėje situacija pasikeitė: mus nuliūdino tai, kad metų pabaiga, kuri dažniausiai būna pelninga vežėjams, šįkart visai kitokia – krovinių yra, bet gabenimų kainos nedžiugina. Žodžiu, prieš didžiąsias metų šventes šiemet nesijaučia padidėjusios mūsų paslaugų paklausos“, - dėsto A. Kondrusevičius.
Romualdas Trumpa, „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas, analizuoja situacija, pabrėždamas, jog apie augantį transporto vaidmenį liudija kasmet auganti transporto sukuriama BVP dalis – 2008 m. ji siekė 9 proc., o 2010 m. – jau 12 proc. „Prasidėjus krizei, transporto sektoriaus metiniai pardavimai, pavyzdžiui, 2009 m. viduryje krito kartu su visa ekonomika – pardavimai sumažėjo 27 proc. Transporto sektorius – vienas iš nedaugelio, kurio rodiklius verta lyginti su prieškriziniu lygiu, o ne su 2009-ųjų metų „dugnu“. Jei lygintume 2011 m. 9 mėnesių rodiklius su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, tai pamatytume, kad logistikos įmonių transporto pajamos didesnės 28 proc. nei prieš krizę“, - informuoja R. Trumpa.
Ekspeditoriams – palankus metas?
Pagal „Creditreform Lietuva“ naujausius atlikto tyrimo duomenis, kelių transportas ir ekspedijavimas – viena iš nedaugelio veiklų, kur pardavimai auga visų dydžių įmonėse, o rinka nėra koncentruota, rinkos dalys tarp skirtingo dydžio įmonių kol kas žymiai nepasikeitė.
Tai patvirtina ir Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ prezidentas Tautginas Sankauskas: „Ekspeditoriams šiemet labai gerai sekėsi. Pagal esamas tendencijas rinkoje negalėtume sakyti, kad kitąmet bus labai blogai. Jei kalbėtume apie vidutines įmones (aut. pastaba – užimančias apie 40 proc. rinkos), jaučiamas baltarusiškų krovinių padaugėjimas Lietuvos transporto sistemoje. Tai – ir „Linekos“ nuopelnas. Daug renginių toje šalyje buvo padaryta. Žvelgdami į artimiausią ateitį, nematome didelių duobių“.
R. Trumpa pabrėžia, kad orientacija tik į vienos šalies rinką yra labiau nei rizikinga. Kita vertus, tai yra ganėtinai suprantama dėl to, kad Baltarusija yra natūralus Klaipėdos uosto užnugaris.
Ekspeditoriai kaip dar vieną galimybę stiprinti savo pozicijas įžvelgia tai, kad Rusija jau kitąmet tampa Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare. „Tai teikia optimizmo – Lietuvos verslininkai galės sėkmingiau konkuruoti su rusų bendrovėmis. Turiu omeny Rusijos uostų protegavimą“, - analizuoja T. Sankauskas.
UAB „Axis Transport“ akcininkas Tomas Degutis taip pat džiaugiasi, kad 2011-ieji jų įmonei buvo sėkmingi: „Mūsų bendrovės apyvarta šiemet turėtų būti apie 27 mln. Lt. Tai – kone 30 proc. augimas. Per šiuos metus sustiprėjome – užauginome naują darbuotojų kartą, kuri rezultatus rodys ateityje. Taip pat ketiname didinti paslaugų spektrą, pardavimų efektyvumą, ieškosime naujų žmonių – logistikos „vilkų“.
Tokias tendencijas, kokias įvardija logistai praktikai patvirtina ir analitikų tyrimai. „Jei lygintume 2011 m. ir 2010 m. pirmojo pusmečio pardavimus, pastebėtume, kad ekspedijavimo ir sandėliavimo veiklos įmonių pardavimai išaugo 54 % „Per paskutinius 12 mėnesių nustojo veikti 7 proc. ekspedijavimo įmonių“, - primena R. Trumpa.
Tarptautinio kapitalo įmonės DB „Schenker“ vykdomasis direktorius Edmundas Daukantas taip pat pritaria kolegų idėjoms ir patikina, kad rinkoje vyksta natūralūs procesai: „Nieko stebėtino nevyksta, prieššventinio bumo nėra jau keletą metų, nes ir gamintojai, ir vežėjai išmoko dirbti stabiliau – be didelių šuolių. Tie ypatingi šuoliai – trumpalaikis efektas. Kur kas svarbiau – stabilumas“.
Vežėjų veiduose – mažiau optimizmo
A.Kondrusevičius pabrėžia, kad tai, kas šiuo metu vyksta rinkoje, vežėjus neramina. „Aš manau, kad kitąmet tarptautinių gabenimų rinkoje bus panašios tendencijos kaip buvo 2007 m. Neramumai euro zonoje, sumenkusi gamyba, euro nestabilumas šiemet lėmė mažesnius krovinių srautus Rytų kryptimi. Importuotojai, kurie neturi ilgalaikių planų, veikia pagal esamą situaciją – atsargiai ir neužtikrintai. Dauguma iš jų nutarė nerizikuoti, nedidino gamybos apimčių. Europoje žmonės labiau susispaudę, vartojimas mažesnis, tai stabdo rinkos atsigavimą. Prognozuoti labai sunku, kas bus. Priklausys nuo to, kokius sprendimus priims euro zonos šalių Vyriausybės, juk labai politiniai susitarimai labai daug lemia“, - rinką analizuoja A. Kondrusevičius.
Vis dėlto, kaip rodo naujausi tyrimai, transportas – viena iš nedaugelio ūkio šakų, kurioje investicijos auga. „Pinigine išraiška investicijos ne daug atsilieka nuo 2008 m. apimčių. Įsigyjamų vilkikų ir priekabų kiekiai ne daug atsilieka nuo 2008 m. lygio, o priekabų įsigijimai ketvirtadaliu viršijo net rekordinių 2007 m. lygį. Nors per pusmetį labai sumažėjo įėjimo į rinką barjerai, pagerėjo transporto įsigijimo sąlygos, tačiau dėl augančių krovinių srautų transporto bei logistikos įmonių rodikliai buvo teigiami“, - apžvelgia R. Trumpa.
„Creditreform Lietuva“ įspėja apie logistikos sektoriuje esančias rizikas:
- 2011 m. viduryje sustojo pervežimų kainų augimas;
- daugelis kelių transporto įmonių turi silpnus likvidumo ir nuosavybės rodiklius;
- ekspedijavimo įmonių rinkoje aktyvus naujų įmonių steigimas.
Gera žinia ta, kad turto areštų skaičius per 2011 m. 10 mėnesių yra 20 % mažesnis nei per tą patį prieškrizinių 2008 m. laikotarpį.
Perspektyvos 2012 m.
„Creditreform Lietuva“ ekspertų nuomone, transporto rinkoje perspektyvos 2012 m. nebus tokios palankios kaip šiemet.
„Šiuo metu sunku pasakyti, kuris scenarijus bus 2012 m. – nuosaikiai optimistinis ar pesimistinis. Kol kas nėra patvirtintas 2012 m. Lietuvos Respublikos biudžetas. Nėra žinoma, ar Lietuvos transportui turės teigiamą poveikį Rusijos įstojimas į PPO. Jei sulėtėtų ekonomika, logistikos ir kelių transporto šakoje laikinas transporto pasiūlos perteklius gali sustiprinti pervežimo kainų kritimą. Gali kilti kainų karai, mažųjų žaidėjų išstūmimas iš rinkos“, - sako R. Trumpa.
Anot pašnekovo, jei bus aršesnė krizės banga, kaip ir 2008-2009 m. sandūroje, problemų turės kelių transporto ir ekspedijavimo įmonės, neturinčios nuosavo kapitalo, ypač smulkios.
„Transportas atsidurs tarp tų šakų, kurios mokėjimų už paslaugas eilėje atsiduria paskutinėje vietoje, nes šios paslaugos yra lengvai pakeičiamos. Dalis Lietuvos transporto įmonių per pastaruosius dvejus metus tapo mažiau priklausomos nuo Lietuvos ekonomikos. Tačiau net esant ir didesniam nuosmukiui, neturėtų pasikartoti 2008-2009 m. istorija, kai stambios įmonės žlugo net sparčiau nei vidutinio dydžio įmonės. Stambių ir vidutinių įmonių finansiniai rodikliai tapo geresni, sukauptos didesnės pinigų atsargos. Svarbiausia, rinkoje išlikusios įmonės gerai išmoko pirmosios krizės bangos pamokas“, - konstatuota R. Trumpa.
Kad ir kokie sunkumai kiltų kitąmet, išgyvenę ne vieną krizę, Lietuvos vežėjai, tikėtina, nepasiduos – kovos dėl savo vietos po saule tarptautinėse rinkose, ieškos inovatyvių sprendimų versle, leisiančių sumažinti sąnaudas ir padidinti darbo efektyvumą.
