Angliją nuo pavasario pigių skrydžių bendrovių lėktuvais galima pasiekti iš Kauno ir Vilniaus. Dar šių metų žiemą iš Lietuvos skraidė tik „Ryanair“, įkūrusi bazę Kaune. Užsienyje gyvenantiems lietuviams Vilnius buvo išnykęs iš skrydžių žemėlapio, nes reisų į sostinę ar iš jos buvo mažai, o ir tų kainos buvo gerokai didesnės nei siūlomos „Ryanair“.
Kainos nesikeitė, skrydžių daugėjo
Vilniuje įsikūrus vengrų „Wizzair“, didžiausia Europos pigių skrydžių bendrovė iš Airijos sulaukė rimto konkurento. Galima daryti išvadą, kad konkurencinė kova buvo vienas iš veiksnių, sulaikiusių bilietų kainų augimą, kai tuo tarpu kitos paslaugos per metus pabrango.
Tai patvirtina bilietų pardavimo tarpininkų Greitai.lt turimi duomenys.
„Skrydžių kainos Anglijos kryptimi, lyginant su praėjusia vasara, išliko panašios. Kadangi daugumos kitų vartojimo prekių ir paslaugų kainos per pastaruosius metus kilo, tikiu, kad stabilios skrydžių kainos vartotojus džiugina“, – sakė Greitai.lt pardavimo vadovas Ignas Mikutis.
Kita vertus, pigių skrydžių kainos per metus beveik nesikeitė visoje Europoje. Vis dėlto, rinką šiemet vėl nustebino „Ryanair“, įvedusi papildomą dviejų eurų (septynių litų) mokestį, skirtą kompensuoti 2010 metų nuostoliams, kurios sukėlė ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje ir sudėtingos oro sąlygos per Kalėdas.
Skrydžių skaičius šiemet per pirmuosius du vasaros mėnesius tarp Anglijos ir Lietuvos taip pat augo. Vilniaus oro uosto duomenimis, 2010 m. birželio–liepos mėnesiais Vilnius–Londonas–Vilnius maršrutu skrido 20 288 keleiviai, 2011 m. tuo pačiu periodu – 34 496, – tai yra 70 proc. augimas. Kauno oro uoste taip pat nuolat auga keleivių skaičius, tačiau oro uosto atstovai atsisakė pateikti tikslesnis duomenis, motyvuodami komerciniais susitarimais su „Ryanair“.
Vilniaus oro uosto komunikacijos vadovė Sandra Šiaulienė „Tiesai“ sakė, kad skrydžiai į Anglijos sostinę yra vienas populiariausių maršrutų. „Be to, tiek „Wizzair“, tiek „Ryanair“ lėktuvai būna užpildyti apie 80 proc., tad rezultatai tikrai geri“, – teigė S. Šiaulienė.
Vežėjams lėktuvai – ne konkurentai?
Nors išaugusi skrydžių pasiūla ir populiarumas sufleruoja, kad turėjo nukentėti žeme keleivius vežantys verslininkai, tačiau, panašu, kad taip nenutiko. Bent jau „Tiesos“ kalbinti vežėjai prabrėžė, kad šių metų vasarą klientų ne tik nesumažėjo, bet net ir padaugėjo.
Verslininkai svarsto, kad šiemet buvo daugiau žmonių, kurie į Angliją važiavo pirmą kartą.
„Mūsų paslauga yra visiškai kitokia nei oro linijų. Ne visi žmonės gali skristi lėktuvu. Jeigu jie yra iš mažesnio Lietuvos miestelio, tai jiems iki oro uosto dar reikia nuvažiuoti. Tada jie susiduria su nepažįstama tvarka oro uoste, o kai nusileidi Anglijoje, pasiimi bagažą ir lieki vienas. Jeigu reikia nuvažiuot kur nors toliau, tada pirmą kartą atkeliavęs žmogus susiduria su sunkumais perprasdamas ir vietinę transporto sistemą. Mes žmones beveik visada paimame nuo durų ir nuvežame iki durų“, – verslo subtilybes dėstė įmonės „Transpaulė“ direktorius Stanislovas Paulauskas.
Oro bendrovių konkurencijos nepajuto ir „Greiti Europoje“ bendrovė. Jos atstovė sakė, kad šią vasarą keleivių srautas tikrai nesumažėjo. „Tikslių skaičių neturiu, bet bendras kiekis tikrai nėra mažesnis. Ar šią vasarą žmonių buvo daugiau, sunku pasakyti, bet tikrai ne mažiau“, – tikino įmonės atstovė Asta.
Šiurpino geriantys keleiviai
Keleivius vežantys verslininkai sakė, kad žmonės juos renkasi ne tik dėl galimybės keliauti „nuo durų iki durų“, bet ir dėl mažesnės kelionės kainos bei galimybės vežti daugiau nemokamo bagažo. Nuvažiuoti nuo Lietuvos iki Anglijos kainuoja maždaug 60–90 svarų. Keleiviams paprastai leidžiama pasiimti du lagaminus ar didelius sportinius krepšius. Vis dėlto, ne visi, išbandę tokį keliavimo būdą, lieka sužavėti.
Vienus išvargina labai ilga kelionė, kitiems yra tekę pakliūti į nemalonias situacijas, kai sugenda autobusas ir vienoje vietoje užstringi dienai ar net ilgiau. „Tiesos“ skaitytojai socialiniame tinkle „Facebook“ atviravo, kad baisiausias keleivių košmaras – per beveik dvi paras trunkančią kelionę be saiko geriantys tautiečiai.
Jovita Jaskutėlytė rašė: „Nesenai važiavau autobusiuku: dvi paros kelionės vietoj reklamuotos vienos, sugedęs autobusiukas, pusė paros degalinėj vidury Lenkijos be pinigų, avarija, kurios metu galėjo žūti 6 keleiviai (iš jų du vaikai), visą kelią brendį maukę pakeleiviai, tris paras beveik nemiegojęs vairuotojas, kuris Vokietijos greitkeliu važiavo pusiau miegodamas.“
Danguolė Petrauskienė taip pat dalijosi ne pačiais smagiausiais įspūdžiais: „Sėdėti buvo labai nepatogu, nes vietos labai arti viena kitos, tad apie miegą, patogiai atlošus sėdynę, nebuvo net minties. Pradėjus kelionę, mažiausiai dvi valandas važinėjo surinkinėdami siuntinius ir kitus keleivius. Kelionė truko vos ne dvi paras, gėrė visi, kas tik norėjo ir kiek norėjo, o kai prasidėjo pinigų už kelionę rinkliava, liepė mokėt daugiau, nei buvo sutarta.“
„Transpaulės“ vadovas pripažino, kad girtaujantys keliautojai pridaro rūpesčių ne tik kitiems keleiviams, bet ir vairuotojams. „Taip, tai problema. Visada atsiranda tokių, kurie būna pasiruošę kelionę praleisti gerdami. Kartą teko imtis labai griežtų veiksmų. Vienas keleivis prisigėręs tapo nevaldomas, todėl vidury kelionės buvo išlaipintas iš autobuso. Net į kailį duodam, jeigu kitaip negalima susitvarkyti“, – sakė S. Paulauskas.
Nors keleivius vežantys verslininkai sako, kad su jais keliauti pigiau, tačiau skaitytojai skaičiuoja, kad lėktuvo bilietai net su kelionėmis iki oro uosto ir iš jo atsieina beveik tiek pat.
Nelegalūs vežėjai – spąstai keleiviams
Norintieji sutaupyti pinigų pasirenka keliones ir su vadinamaisiais nelegaliais vežėjais. Tačiau tada keleiviai tampa aplinkybių įkaitais. Jie neturi jokių teisių ir gali tik viltis, kad kelyje jų neužklups nelaimė. Gegužės pradžioje Vokietijoje nuo kelio nulėkė mikroautobusas su lietuviais. Buvo sužeisti septyni žmonės, penki iš jų dėl sunkių sužalojimų buvo paguldyti į ligoninę.
Mikroautobusas, vairuojamas licencijos ir reikiamo draudimo neturinčio vairuotojo, vežė keleivius į Angliją. Žmonės teigė sumokėję po 300 litų, tačiau jokių kelionės dokumentų iš vairuotojo negavo.
Naktį per Vokietiją važiavęs vairuotojas prie vairo užmigo, ir mikroautobusas, riedėdamas nuo stataus skardžio, vertėsi net kelis kartus. Mikroautobuse nebuvo įrengta saugos diržų, todėl keleiviai keletą kartų besiverčiančiame automobilyje patyrė itin sunkių sužalojimų.
„Tuo metu aš dar nemiegojau ir mačiau, kad vairuotojas sukniubo ant vairo. Šūktelėjome jam, kad pabustų, o jis tuo metu staiga pasuko vairą ir nuriedėjo nuo kelio. Mes skraidėme mikroautobuse kaip degtukai dėžutėje, nes nei vienam keleiviui nebuvo įrengti saugos diržai. Patirtos traumos yra sunkios, teks ilgai gydytis. Į darbą Anglijoje nenuvykau, visi planai sugriuvo, teks gyventi Lietuvoje nedarbingam“, – pasakojo vienas iš sužeistųjų.
Tuo tarpu pats vairuotojas, kuris buvo prisisegęs saugos diržu, traumos nepatyrė. Penkiems keleiviams buvo nustatyti itin sunkūs sužalojimai – smegenų sutrenkimai, daugybiniai lūžiai, didelės žaizdos, stuburo pažeidimai ir t. t. Šiuos žmones kurį laiką Vokietijos medikai buvo uždraudę pervežti į Lietuvą. „Kai kurie dar tęsia gydymą, nes sužalojimai buvo gana rimti“, – „Tiesai“ sakė draudimo bendrovės PZU Komunikacijos vadovė Jovita Aukštuolytė-Minderienė.
Draudikai aiškino, kad vežėjas neturėjo leidimo vežti žmones, nebuvo apdraudęs keleivių ir nebuvo nurodęs, kad vyksta į Didžiąją Britaniją (šiuo atveju ši aplinkybė nėra svarbi, nes įvykis įvyko Vokietijoje). Tačiau jis buvo įsigijęs privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą, todėl draudikas pasirūpino keleiviais. Tačiau tokiu atveju draudikas įgyja teisę dalį išmokėtų lėšų susigrąžinti iš avarijos kaltininko.
Norintiems keliauti autobusais ar mikroautobusais žmonėms patariama rinktis bendroves, kurios turi teisę vežti žmones. Būtina, kad mašiną vairuotų bent du vairuotojai, ir keleiviai gautų bilietą arba kitą kelionę patvirtinantį dokumentą – tai yra kiekvieno žmogaus draudimo polisas.
