Šiandien ieškoma kaltų, kas, anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Eugenijaus Gentvilo, vykdo „Klaipėdos uosto žudymą“. Infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas jau atleistas, ant Uosto direkcijos vadovo stalo guli ir kitų darbuotojų pasiaiškinimo raštai.
Priežastis – šiais metais beveik sustoję uosto dugno gilinimo bei valymo darbai. Per metus iš uosto dugno išvalyta tik 595 kub. m sąnašų. Tuo tarpu nuo 2001 m. per metus buvo išvaloma apie 47 tūkst. kub. m. grunto, o pernai šis skaičius siekė 855 tūkst. kubinių metrų.
Gilinimo darbai šiais metais uoste išviso nebuvo atliekami, nors prieš metus gilinant akvatoriją išgabenta iki pusės milijono kubinių metrų grunto. Šiuo metu iš uosto akvatorijos iškeliami rieduliai. Bet ir tai, kaip įvardino uosto vadovas, atliekama „sraigės greičiu“.
Septynerius metus iš eilės viešųjų pirkimų konkursus gilinimo darbams laimi vis ta pati įmonė – „Klaipėdos hidrotechnika“. Nors ankstesnioji uosto valdžia tvirtino, jog rangovas pasiūlė geriausią kainą, per tuos metus akvatorijos gilinimo darbų kaina išaugo nuo 11 iki 90 Lt už kubinį metrą.
Kituose Europos uostuose, net šalia esančioje Liepojoje, tie darbai kainuoja kelis kartus pigiau.
„Klaipėdos hidrotechnikos“ sąskaitos ir turtas laikinai areštuoti. Vien tik įmonei „Hidroplius“ rangovė skolinga beveik 6 mln. Lt, todėl bendrovė prašo bendrovei iškelti bankroto bylą.
Uosto direkcija negali nutraukti sutarties su rangove, mat joje įrašytas punktas, kad sutartis galios iki kol nebus įsisavinti visi numatyti pinigai.
Nuo 2007 m. pasirašytos trys sutartys su „Klaipėdos hidrotechnika“, o vienos sutarties galiojimo laikas baigėsi jau šių metų pavasarį kaip ir draudimo kompanijos garantija. Uosto direkcijos atstovai nepareikalavo, kad draudimas būtų pratęstas, todėl jei darbai būtų atlikti netinkamai valstybės įmonė negautų kompensacijos.
Tokiomis pat sąlygomis pasirašytos ir kitos dvi sutartys dėl uosto akvatorijos dugno valymo darbų. Abiejų sutarčių galiojimas ir draudimas pasibaigę. Bendra visų trijų sutarčių suma – 71 mln. Lt.
Vedžioja už nosies
Sutartyse numatyta, kad rangovas privalo pradėti darbus per 15 dienų, nuo tada, kai atliekami dugno matavimo darbai ir užsakovas pateikia techninę užduotį bei gamtos apsaugos departamento leidimą.
Jei darbai nepradedami, rangovui taikomos sankcijos. Pagal vienos sutarties sąlygas jis turi sumokėti Uosto direkcijai 400 tūkst. Lt ir vėliau už kiekvieną pavėluotą dieną po 5 tūkst. Lt. Kitose sutartyse numatyta kiekvieną dieną mokėti 5 tūkst. Lt baudą. Atrodytų sutartys buvo apgalvotos Uosto direkcijos naudai, tačiau yra vienas punktas, kuris rangovui palankus.
Dugno matavimo tyrimai galioja tik 30 dienų. Po šio termino matavimai turi būti atlikti iš naujo. Tuo rangovas ir naudojasi. Paskutinį kartą Uosto direkcijos specialistai techninį projektą paruošė per savaitę. Dokumentai dvylika dienų pragulėjo valdininkų stalčiuose ir tik tuomet atiduoti rangovui, kuris turi teisę darbų nepradėti dar 15 dienų. Pasibaigus dugno matavimų galiojimo laikui „Klaipėdos hidrotechnika“ vėl gali išsisukti nuo darbų pradžios.
Taip rangovas su Uosto direkcija žaidžia ištisus metus. Keturis kartus baigėsi dugno matavimų tyrimų galiojimo laikas. Jiems išleista jau apie 80 tūkst. Lt.
„Nesu kvailas ir tokius dalykus suprantu. Tai ne kažkoks biurokratizmas. Mano manymu, tarnaujama rangovui. Keturios sutartys tik fragmentas visos istorijos. Praeityje tokie scenarijai taip pat buvo“, – tikina E. Gentvilas.
Tuo tarpu uosto akvatorijos dugnas po truputį užsineša nuosėdomis ir, jei situacija nesikeis, Uosto kapitonas dėl saugumo bus priverstas mažinti leistiną laivų grimzlę. Uosto direkcija bei verslininkai patirs didžiulius nuostolius, nes į uostą negalės įplaukti didieji laivai.
Ateityje E.Gentvilas ketina reikalauti, kad visi infrastruktūrinių sutarčių tekstai būtų derinami su juo. „Tokių dalykų, kaip „sutartis galioja iki kol bus panaudoti pinigai“ daugiau nebus“, – tvirtina uosto vadovas.
Kaltųjų paieškos
Palaikyti projektinius gylius ir užsitikrinti uosto valymo bei gilinimo darbų eigą buvo infrastruktūros direktoriaus A. Kamarausko užduotis. Jis buvo atleistas iš darbo. Atsakingieji uosto eksploatacijos skyriaus infrastruktūros tarnybos darbuotojai turėjo pateikti pasiaiškinimus.
A.Kamarauskas neigia, jog pataikauta rangovui. Jis mano, jog faktas, kad Uosto direkcija bylinėjosi su „Klaipėdos hidrotechnika“ dėl 90–96 krantinių rekonstrukcijos, akivaizdus įrodymas jų požiūrio į rangovą.
A.Kamarauskas prieštaravo uosto vadovo teiginiams, jog neatliko savo pareigų. Jis tvirtino, kad uosto dugno matavimai buvo atliekami išsiaiškinti, kokia situacija uoste ir kur reikia atlikti dugno valymo ir gilinimo darbus.
„Tuo metu kai vyko konkursas dėl uosto valymo darbų iškilo klausimas dėl pirmos ir antros krantinių. Pagal sutartį reikėjo išvalyti 12 tūkst. kub. m grunto, o pinigų buvo likę tik trims tūkstančiams. Buvo padarytos techninės užduotys ir tuo metu, kai atplėšėme konkurso vokus pamatėme, kad naujo rangovo valymo darbų įkainiai tris kartus mažesni nei prieš tai buvusios sutarties. Logiška, kad galima palaukti savaitę ir su nauju rangovu atlikti tuos darbus“, – aiškinasi A.Kamarauskas.
Jo manymu, prioritetas turi būti šiaurinės uosto dalies valymo darbai. „Dar 2007 m. pradėtą projektą reikia pabaigti. Reikia atlikti nemažai valymo darbų uosto „kišenėse“ už uosto vartų, bei išoriniame kanale“, – kalba A.Kamrauskas.
E. Gentvilas kaltina ir buvusį uosto vadovą Sigitą Dobilinską, kad jo valdymo laikotarpiu nuo 2001 m. gilinimo darbų kainos išaugo devynis kartus. Už vieno riedulio iškėlimą Uosto direkcija rangovui moka beveik 14 tūkst. Lt.
Teismai – kasdienybė
„Klaipėdos hidrotechnikos“ generalinio direktoriaus pirmasis pavaduotojas Gintautas Jocius tvirtina, jog darbus įmonė pasiruošusi atlikti, tačiau negauna techninių užduočių iš Uosto direkcijos. „Kiek mes gauname techninių užduočių, tiek ir vykdome. Šiais metais nebuvo užsakymų“, – teigė G.Jocius.
Jis bandė išsklaidyti abejones, kad dėl vykstančių teisminių procesų „Klaipėdos hidrotechnika“ nepajėgi nuomoti įrangos ir negali pradėti dirbti. „Teismai – kasdienybė Lietuvoje. Tarp įmonių visada atsiranda pretenzijų dėl atsiskaitymų, bet gyvenimas dėl to nesustoja“, – nesutriko G.Jocius.
Jis nenorėjo sutikti ir dėl teiginių, jog Klaipėdos uoste valymo ir gilinimo darbai per brangūs. „Jei kalbame apie kainas reikia labai įsigilinti į procesus, kurie vykdomi. Kainos priklauso nuo grunto kategorijos, nuo sąlygų, nuo to, koks atstumas iki sąvartyno ir dar daug kitų dalykų. Parinkti rangovą vykdomi atviri konkursai. Dalyvauja ne viena įmonė“, – gynėsi G.Jocius.
Atsiliepia verslui
Konkursus laiminčiu statybų rangovu nepatenkinti ir verslininkai. Šiuo metu ne tik negilinamas ir nevalomas uosto dugnas, stovi ir krantinių statybos darbai.
Procesų vilkinimą šiuo metu jaučia krovos bendrovė „Klaipėdos smeltė“. Pasikeitus uosto bendrovės savininkams, keitėsi ir įmonės vizija, todėl pradėtą 90 – 96 krantinių rekonstrukcijos projektą reikėjo pakeisti. Įmonė sumokėjo už projekto pakeitimą, tačiau darbų nesulaukia jau metus. Nors Uosto direkcija buvo įsipareigojusi iki šių metų liepos pradžios baigti šių krantinių rekonstrukciją.
Rangovu šiems darbams buvo parinkta minėtoji „Klaipėdos hidrotechnika“ kartu su Vokietijos bendrove „Josef Mobius Bau–Aktienge–sellschaft“. Pakeitus projektą įmonės nesusitarė tarpusavyje, o sutartis buvo sudaryta su jungtiniu rangovu. Uosto direkcija dar bandė derėtis, nes paskelbus naują konkursą prarandamas laikas, tačiau tai nepavyko. Teko skelbti dar vieną konkursą.
„Klaipėdos smeltė“ baiminasi, kad konkursas gali dar tęstis. „Mes praradome beveik metus. Krantinių rekonstrukcija sustabdyta. Mes negalime ten nieko daryti. Laikas eina, o krantinių vis dar neturime. Kaimyniniai uostai mus lenkia, todėl vis sunkiau konkuruoti“, – piktinasi bendrovės „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška.
Uosto kompanijos nepatenkintos ir rangovo pateiktomis darbų atlikimo kainomis. Nors už juos moka Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, uosto kompanijoms aukšta darbų kaina taip pat turi tiesiogines pasekmes. Kuo didesnės investicijos į uosto infrastruktūrą, tuo didesnis žemės nuomos mokestis. „Klaipėdos smeltės“ 480 m krantinių rekonstrukcijos sąmata buvo beveik 80 mln. Lt.
„Uosto direkcija gali leisti pirkti darbus ne pagal rinkos kainą. Bet mes esame verslininkai. Vadovaujamės ne lobizmo principu, o gyvename konkurencinėms sąlygomis tarp kitų Baltijos jūros uostų ir net vietinių bendrovių“, – aiškina R.Juška.
Anot jo, uosto direkcija verslininkams turėtų sudaryti sąlygas, kad į Klaipėdos uosto gilinimo, krantinių statybų darbų konkursuose dalyvautų daugiau įmonių ir pirkti paslaugas konkurencingomis kainomis.
Brangūs ir nekokybiški darbai
Problemų su „Klaipėdos hidrotechnika“ turėjo ir kitos uosto bendrovės. Laivų krovos kompanija „Bega“ laukia atsakymo iš Uosto direkcijos, kodėl pradėjo griūti 2001 m. rekonstruota 68 krantinė. Ją rekonstravo bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ ir „Pramprojektas“ su partnere iš Rusijos.
Prie šios krantinės įvesti apribojimai, todėl „Bega“ patiria nemažus nuostolius. „Esame priversti pakeisti krovos technologiją, atlikti papildomą krovinio vežimą iš vieno sandėlio į kitą. Visa tai tęsiasi jau metus. Dirbame sukandę dantis. Klientai teiraujasi, ar sugebėsime susitvarkyti su krovinių srautais. Patiriame milžiniškus nuotolius“, – nekokybiško darbo pasekmes atskleidžia „Begos“ technologijos direktorius Laimonas Rimkus.
Nors jau metus krovos įmonė negali pilnai išnaudoti šios krantinės, nuomos mokestį jie vis tiek moka.
Tai ne pirmoji situacija, kai statybos darbų rangovu tapus „Klaipėdos hidrotechnikai“, projektas įstringa, o darbų kaina išauga.
„Klaipėdos hidrotechnika“ šiais metais baigė statyti Drevernos prieplauką. Ji buvo pastatyta už ES struktūrinės paramos pinigus – 16,9 mln. Lt. Pagal „Turizmo plėtra Minijos žemupyje ir Kuršių marių vandens trasose“ projektą buvo numatytos naujos prieplaukos irklinėms valtims, baidarėms Minijos upėje Gargžduose bei Priekulėje bei Drevernos prieplauka.
Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas teigia, jog įgyvendinti projektą užsimota pačiu netinkamiausiu metu – kai statybų kainos buvo pasiekusios aukščiausią lygį. Todėl 16,5 mln. Lt pakako pastatyti ne tris, o tik vieną prieplauką. „Statybininkai jau konkurso metu pakėlė kainas, todėl užteko tik vienai prieplaukai. Suderinome su projekto finansuotojais ir mums leido už tą sumą statyti vieną – didesniąją prieplauką“, – sako V.Dačkauskas.
Kiek interesų ir nuskendusių valstybinių milijonų valdininkų bei statybininkų kišenėse ras naujoji Uosto direkcijos vadovybė, priklausys ir nuo E. Gentvilo bei atsakingų pareigūnų principingumo. Ekspertai neabejoja, kad tokių sandėrių Klaipėdos uoste buvo dar ne vienas.
