Ir nors pirmasis skrydis į Palangą buvo kone sausakimšas, vėliau šalies gyventojų entuziazmas skraidyti išblėso. Skrydžio organizatoriai tai sieja ne su situacija dėl koronaviruso, o su permainingais orais.

Ilgai netruko

Kad toks vidinis skrydis būtų naudingas, buvo pradėta kalbėti dar prieš dvejus metus. Uostamiestyje buvo rengiamos apklausos. Teirautasi verslo, kaip dažnai būtų naudojamasi šiuo skrydžiu.

Šis klausimas kone aktualiausias buvo Klaipėdai ir visam regionui. Ne kartą kalbėta, kad toks vidinis skrydis galėtų padėti pritraukti daugiau užsienio investicijų. Mat maždaug trijų valandų kelionė automobiliu verslo reikalais daugelį atbaido.

Ir štai maždaug po 15 metų pertraukos grįžęs vidinis skrydis iš Vilniaus į Palangą keleivius skraidino penktadienį, o atgal – sekmadienį. Skrydžio į vieną pusę bilieto kaina siekė 45 eurus. Pats skrydis truko apie 50-55 minutes.

Tačiau skrydžio organizatoriai jau po dviejų kelionių pastebėjo, kad bilietų rezervacija tolesnėms skrydžių datoms buvo itin vangi. Finansinę riziką paskaičiavę skrydžio organizatoriai nusprendė, kad toks skrydis, tikėtina, bus nuostolingas.

Problema – permainingi orai

Pasak „Avia Solutions Group“ komunikacijos vadovės Vilmos Vaitiekūnaitės, vargu ar vangiam norui keliauti iš Vilniaus į Palangą lėktuvu įtakos turėjo situacija dėl koronaviruso.

„Situaciją siejame su permainingais lietuviškais orais. Būtent pagal orų prognozes lietuviai priima sprendimą – važiuoti į pajūrį ar ne. Prieš kelias savaites negali tiksliai prognozuoti, koks bus oras pajūryje. O pas mus dažniausiai sprendimai priimami paskutinę minutę. Tai aiškiai matėme net ir pagal bilietų pardavimą„, – „Vakarų ekspresui“ sakė V. Vaitiekūnaitė.

Ji pridėjo, kad pirmasis skrydis buvo sausakimšas. O štai tam, kad įvyktų antrasis skrydis, reikėjo įdėti nemažai pastangų.

„Padarėme viso labo du skrydžius – du į priekį ir du atgal. Pirmasis skrydis buvo visiškai pripildytas. Buvo daug ažiotažo, susidomėjimo. Darbuotojams bilietų dovanojome. Antrajam skrydžiui matėme, kad reikia įdėti labai daug pastangų ir kone primygtinai siūlyti, kad net ir mažesne kaina bilietai būtų parduoti. Juolab kad buvo nurodyta daugiau kelionės datų. Matėme, kad iš anksto didelio susidomėjimo tomis datomis nebuvo“, – teigė V. Vaitiekūnaitė.

„Avia Solutions Group“ komunikacijos vadovės teigimu, tęsti šį vidinį skrydį buvo galima, bet tai būtų neapsimokėję finansiškai.

„Net ir pardavęs porą bilietų esu įsipareigojęs aprūpinti lėktuvus, įgulą ir įvykdyti visą kelionę. Dėl to tai yra per didelė biznio rizika. Skrydis ir taip yra per trumpas. Dėl koronaviruso pandemijos susidariusios situacijos yra laisvų lėktuvų, gali sau leisti pasižaisti. Bet ne tiek, kad prisiimtum galimai didelius nuostolius“, – sakė V. Vaitiekūnaitė.

Ji svarstė, jog galbūt vangiam norui keliauti įtakos turėjo ir bilieto kaina. Visgi ji, pasak V. Vaitiekūnaitės, ne iš piršto laužta.

„Susiskaičiuojame visus kaštus. Tada aiški galima bilieto kaina, kad apsimokėtų lėktuvą pakelti. Žmonės turi ne vienerių metų praktiką, įsivaizdavimą, kad skrydis gali kainuoti ir 5, ir 10 eurų. Tad 45 eurai gali pasirodyti ne itin padori pinigų suma. O ir už tą sumą nusigaunama iki lietuviško pajūrio. Galbūt tos asociacijos irgi turėjo įtakos“, – svarstė V. Vaitiekūnaitė.

Noras keliauti neatsispindėjo

Paklausta, ar viešojoje erdvėje buvo pakankama informacijos sklaida apie skrydį, V. Vaitiekūnaitė patikino, kad jos netrūko. Tačiau didelis entuziazmas tikrovėje neatsispindėjo.

„Sklaidos buvo be proto daug. Kai išplatinome pranešimą apie skrydį, viskas buvo gana santūriai. Bet artėjant skrydžio datai susidomėjimas ir iš pačios žiniasklaidos buvo didžiulis. Buvome visose įmanomose radijo laidose, laikraščiuose, televizijose, nekalbant apie socialinius tinklus. Kalbėjimo apie skrydį intensyvumas niekaip neatsispindėjo parduodant bilietus“, – teigė „Avia Solutions Group“ komunikacijos vadovė.

Ir nors pastaraisiais metais šis skrydis buvo aktualus ir verslui, V. Vaitiekūnaitės manymu, skrydžio reikėjo tik kalboms.

„Iš užsienio galima skristi tiesiai į Palangą. Tai yra paprasčiau. Ką tada tas vidinis skrydis keičia? Be abejo, būtų galima pagalvoti apie mažesnius lėktuvus. Bet lėktuvų su 30 vietų reikėtų dar gerai paieškoti, jų daug nėra.

Ir ar tikrai tokį maršrutą galėtume visiškai padengti? Sezono metu – taip, ne sezono metu – klausimas. Jeigu jis būtų gyvybiškai svarbus ir būtų toks didžiulis poreikis, koks buvo dėmesys, tuo maršrutu kažkas skraidytų ir jis būtų„, – neabejojo V. Vaitiekūnaitė.

Pasak jos, kalbėti apie kitus metus dar per anksti.

„Pabandėme, pamatėme, kad komercinio intereso tam iš esmės nėra. Jeigu atsigaus įdomesnės rinkos, visų pajėgos bus mestos į kryptis, kurios uždirba pinigų. Šis skrydis buvo skirtas labiau iš meilės tėvynei“, – atviravo V. Vaitiekūnaitė.