Su taip vadinamais alkoblokais susijęs Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas įsigaliojo 2020 metų sausio 1 dieną. Nuo tada kaip poveikio priemonė įvesta galimybė vairuoti transporto priemones su įrengtais antialkoholiniais variklio užraktais.

Antialkoholinis variklio užraktas – tai įtaisas, neleidžiantis užvesti transporto priemonės variklio, jeigu transporto priemonės vairuotojo iškvėpto oro ėminyje aptinkama alkoholio.

Kaip pasakojo „Regitros“ komunikacijos skyriaus vadovė Aurelija Juodytė, draudimą vairuoti automobilius be antialkoholinių variklio užraktų kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, arba pareigūnas.

Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė gali būti nuo 1 iki 2 metų.

„Vairuotojo pažymėjime draudimas vairuoti automobilius be antialkoholinių variklio užraktų žymimas „69“ kodu. Kaip rodo „Regitros“ administruojamo kelių transporto priemonių vairuotojų registro duomenys, nuo tokio reguliavimo taikymo pradžios iki 2020 metų liepos išduoti 76 vairuotojo pažymėjimai, kuriuose įrašytas kodas „69“, – sakė A. Juodytė.

Kaip žinia, antialkoholinis variklio užraktas neleidžia paleisti transporto priemonės variklio, jeigu vairuotojo iškvėptame ore aptinkama alkoholio. Užvedus variklį nustatytais intervalais iš vairuotojo reikalaujama pūsti į alkoholio kiekio matuoklį. Jeigu aptinkama alkoholio, antialkoholinis variklio užraktas automatiškai sustabdo transporto priemonės variklio darbą.

A. Juodytė sakė, kad apribojimo kodas „69“ taikomas visoms vairuotojo pažymėjimo kategorijoms. Pasibaigus draudimo vairuoti be antialkoholinių variklio užraktų terminui, pageidaujant pasikeisti į vairuotojo pažymėjimą be apribojimo kodo „69“, tai galima padaryti „Regitroje“ įprasta tvarka.

„Pažymėtina, kad asmenims, kuriems pritaikytas draudimas vairuoti automobilius be antialkoholinių variklio užraktų, nėra nustatyta pareigos įsidiegti į nuosavybės teise ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomą transporto priemonę šį užraktą. Tačiau toks asmuo gali vairuoti tik transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai“, – sakė ji.

Kad neprarastų įgūdžių

A. Juodytė aiškino, kad draudimo vairuoti automobilius be antialkoholinių variklio užraktų priemone tikimasi sumažinti asmenų, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, pakartotinių nusižengimų skaičių.

„Leidimas ribotai dalyvauti eisme leidžia tokiems asmenims neprarasti vairavimo įgūdžių. Be to, sudaroma galimybė neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu.

Regitra“ pritaria, kad alternatyvaus poveikio priemonių taikymas yra veiksmingesnis vairavimo nuostatų keitimo būdas atitinkamo segmento vairuotojams nei teisės atėmimas ilgesniam laikotarpiui“, – sakė ji.

„Regitros“ atstovė pridūrė, kad asmenų, kuriems pritaikytas draudimas vairuoti, kontrolę vykdo policijos pareigūnai. Savo ruožtu Policijos departamento atstovai teigė, kad su naujovės praktinėmis situacijomis kelyje pareigūnams dar neteko susidurti.

Ne tik parduoda, bet ir nuomoja

Nuo 2013 metų alkoblokais prekiaujančio „Alkotesterio“ komunikacijos vadovas Sigitas Baltuška „Delfi“ sakė, kad iki 2020 metų įmonė rinkai teikė įrenginius, naudojamus prevencijai mokykliniuose ir miesto autobusuose, vilkikuose, kelių priežiūros technikoje.

„Nuo šių metų sausio 1 dienos nuomojame ir parduodame alkoblokus, skirtus vairuotojams, kuriems taikoma administracinio poveikio priemonė, – sakė jis. – Pažeidimus padariusiems asmenims nuomojame arba parduodame vokiškus alkoblokus „Drager Interlock 7000“.

S. Baltuškos teigimu, apie 25 proc. šių alkoblokų yra nuomojami, kiti – parduodami.

„Nuomojamų alkoblokų dalis sparčiai auga, nuomotis alkobloką, ypač trumpesniam laikotarpiui, yra pigiau nei įsigyti naują. Alkoblokų nuomos kaina priklauso nuo nuomos trukmės ir svyruoja nuo 69 iki 99 eurų per mėnesį.

Dalis vairuotojų ketina alkoblokus naudoti ir pasibaigus skirtam administracinio poveikio priemonės galiojimo laikui. Šie vairuotojai alkoblokus perka. Kita dalis alkoblokus perkančių vairuotojų planuoja dalį patirtų išlaidų kompensuoti panaudotą alkobloką pardavę“, – sakė jis.

Pašnekovas dar papasakojo, kad „Alkotesterio“ meistrai ir patys vyksta pas klientus, nes alkoblokai montuojami ne tik automobiliuose, bet ir miškovežiuose, vilkikuose, traktoriuose, o šias transporto priemones būtų sudėtinga pristatyti į autoservisus.

Alkobloko įrengimas transporto priemonėje kainuoja apie 120 eurų.

„Pastaruoju metu alkoblokus įsigyja ne tik fiziniai asmenys, bet ir darbdaviai. Ūkininkai ir įmonės įrengia alkoblokus savo transporto priemonėse, kad pažeidimus padarę vairuotojai kuo anksčiau, t. y. praėjus pusmečiui po nuobaudos už vairavimą neblaiviam skyrimo, vėl galėtų grįžti į savo darbo vietas“, – sakė S. Baltuška.

„Alkotesterio“ atstovas dėstė, jog alkoblokas ne tik neleidžia užvesti transporto priemonės aptikus alkoholio, tačiau ne rečiau kaip kartą per valandą atsitiktiniais intervalais prašo atlikti papildomus blaivumo pasitikrinimus, o jų neatlikus, ar aptikus alkoholio, prietaisas po 7 parų įspėjimo užsiblokuoja. Visa alkobloko naudojimo informacija, įskaitant duomenis apie pažeidimus, įrašoma ir kaupiama alkobloko atmintyje.

Tik iki 1,5 promilės

„Regitros“ atstovė A. Juodytė priminė, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, skiriamas tik gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutikimą.

„Jis visuomet skiriamas kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Įstatymas numato, kad antialkoholiniai variklio užraktai kaip nuobauda gali būti panaudoti asmenims, kuriems nustatomas lengvas neblaivumas, t. y. daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės.

Kalbant, kam antialkoholinių variklio užraktų alternatyva netaikoma, pažymėtina, kad draudimas vairuoti negali būti skiriamas asmenims, kurie vairavo transporto priemones apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pasinaudoti šia priemone galimybę praranda ir tie, kurie vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo.

Transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, prilygsta transporto priemonių vairavimui, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones“, – sakė ji.

A. Juodytė taip pat priminė, kad jei vairuotojas prarado teisę vairuoti dėl Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimo, tokiu atveju susigrąžinti teisę vairuoti jis gali įgyvendinus tik tam tikrus reikalavimus.

Kokie tai reikalavimai, priklauso nuo pažeidimo tipo ir teisės atėmimo termino.

„Jei vairuotojams dėl KET pažeidimų atimta teisė vairuoti metams ar ilgiau, tokiu atveju vairavimo mokykloje jiems reikės pabaigti ne tik papildomus mokymus, bet ir išlaikyti teorijos bei praktikos egzaminus „Regitroje“.

Na, o tiems vairuotojams, kurie sėdo už vairo neblaivūs ar apsvaigę, dar reikės gauti ir sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, kuris išduodamas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą.

Taigi priklausomai nuo pažeidimo tipo, tik įgyvendinus visus keliamus reikalavimus, asmeniui bus grąžinamas vairuotojo pažymėjimas. Tuo atveju, kai jo galiojamas yra pasibaigęs, reikės užsisakyti naują dokumentą“, – sakė ji.

A. Juodytė dar sakė, kad baigti papildomus kursus ir išlaikyti teorijos egzaminą žmogus gali dar nesibaigus apribojimų laikotarpiui.

„Primename, kad teigiamas teorijos egzamino rezultatas galioja iki bus išlaikytas praktikos egzaminas, bet ne ilgiau kaip 1 metus. Tuo metu praktikos egzaminą galima laikyti tik tada, kai apribojimai yra pasibaigę. „Regitra“ visus duomenis apie galiojančius apribojimus Lietuvos vairuotojams gauna iš atitinkamų registrų.

Primename, jog teisę vairuoti iki 2017 metų gyventojams grąžindavo policija. Šiuo metu reti, bet pasitaiko atvejai, kai asmuo padarė pažeidimą ir teisę vairuoti prarado iki 2017 metų, – tokiems asmenims įvykdžius visus reikalavimus, reikia kreiptis į policiją, kuri sugrąžins teisę vairuoti“, – sakė „Regitros“ atstovė.

Trys elementai

A. Juodytė pastebėjo, kad mokslininkų teigimu, transporto sistemą sudaro trys tarpusavyje susiję elementai: kelio aplinka, transporto priemonė ir eismo dalyvis.

„Galima teigti, kad ir avaringumo keliuose priežastimis gali būti tiek prasta kelio kokybė ar netinkamos apsunkintos vairavimo sąlygos, tiek transporto priemonės gedimas, techninių reikalavimų neatitikimas, tiek netinkamas, nesaugus žmogaus elgesys“, – sakė A. Juodytė.

Ji teigė, kad „Regitros“ misija yra susijusi su dviem veiksniais: transporto priemonių registracija garantuoja, jog į eismą pateks tik legalūs, t. y. visas prievoles, įskaitant ir techninę apžiūrą, susitvarkę automobiliai, o vairavimo egzaminai užtikrina, kad teisę vairuoti realiame eisme gaus tam pasirengę vairuotojai.

„Toks vairavimo būdas, kuris didina tikimybę patekti į avariją arba būti sužeistam, ar sužeisti kitą eismo įvykyje, laikomas rizikingu. Vairavimas išgėrus alkoholio arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, važiavimas su apsvaigusiu vairuotoju yra nesaugaus vairuotojo elgesio apraiška ir vienas svarbiausių rizikingo vairavimo požymių.

Pažymėtina, kad šis rizikingo vairavimo veiksnys nėra susijęs su motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžiais, bet kyla iš individualių vairuotojo nuostatų. Kadangi išgėrus ar kitaip apsvaigus ne tik pablogėja vairuotojo dėmesingumas, reakcijos greitis, bet ir sumažėja kritiškumas vertinant savo vairavimo įgūdžius, toks vairuotojo elgesys yra labai pavojingas.

Stengdamasi didinti būsimų vairuotojų sąmoningumą dėl tokių rizikingo vairavimo veiksnių kaip greičio ribų nesilaikymas, užsiėmimas pašaline veikla vairuojant, nuolatinis kelių eismo taisyklių pažeidimas, vengimas segėti saugos diržus ir, žinoma, vairavimas išgėrus ar kitaip apsvaigus, „Regitra“ nuolat organizuoja saugaus eismo skatinimo projektus, bendradarbiauja su rizikingo vairavimo nuostatas analizuojančiais mokslininkais“, – sakė A. Juodytė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (66)