Siaura, tačiau palyginti judri Verkių gatvė, einanti palei Nerį ir kertanti Verkių regioninį parką, iki šiol buvo dvipusio eismo ir Balsių bei kitų šalimais esančių gyvenviečių žmonėms tarnavo kaip patogiausias būdas susisiekti su miesto centru.
Savivaldybės sprendimu nuo liepos pirmosios šia gatve nuo Žaliųjų ežerų miesto centro link galimas tik vienos krypties eismas, o važiuojamojoje kelio dalyje įrengtas laikinas dvipusis dviračių takas. Šis takas pratęsia „Eurovelo“ dviračių taką nuo Mindaugo tilto ir sujungia jį su Verkių regioninio parko dviračių takais.
Dviratininkai dėl tokio pakeitimo tik apsidžiaugė, o štai Balsių gyventojai pasipiktino ir netgi įžvelgė galimą stambiojo verslo interesų poveikį tokiam Savivaldybės sprendimui.
Nors valdininkai ir tvirtina šį sprendimą priėmę iš ekologinių paskatų bei susirūpinimo Vilniaus gyventojų sveikata ir gerove, tačiau nepatenkintųjų šįkart, rodos, daugiau nei laimingųjų.
Gyventojai kritikuoja sprendimą
„Atgimimas“ pirmiausia pakalbino Balsių bendruomenės pirmininką Rimantą Mickų, kuris labai pasipiktinęs tokiu Savivaldybės sprendimu ir atvirai sako įtariantis, kad šitoks sprendimas naudingas galėtų būti tik siaurai interesų grupei, t.y. „Verkių slėnio“ gyventojams ir „Hanner“ įmonei, kuriai ir priklauso šis labai prabangus naujas kvartalas. Pasak pono Rimo, dabar Balsių gyventojai yra priversti daryti ratą ir praleisti mažiausiai papildomą pusvalandį kelyje, kad grįžtų iš miesto namo. Prisiminus degalų kainas, nuostoliai nemaži, sako jis.
Pašnekovas priminė, kad Balsiai pagal gyventojų skaičių prilygsta nedideliam miesteliui, ir teigė, kad jų interesų ignoruoti negalima. Juo labiau, sako jis, kad balsiečiai kreipėsi į konkrečiai už šį sprendimą atsakingą Savivaldybės pareigūną, tačiau nesulaukė jokio atsako. R.Mickus teigė, kad rudenį būtinai vėl imsis veiksmų, nes kitaip, liūdnai prognozuoja jis, „kamštis rugsėjo pirmąją susidarys nuo pat Žaliųjų ežerų“.
Balsių bendruomenės pirmininkas niekaip negalėjo suprasti, kaip kelių dešimčių dviratininkų interesai gali būti svarbesni nei šimtų automobilių vairuotojų. „Juk jie važinėjasi pramogai. Kai blogas oras, gali ir nevažiuoti, o mes ten važinėjame kasdien, nes neturime kitos išeities“, – kalbėjo R.Mickus.Jis priminė, kad dauguma balsiečių turi vežti savo vaikus į mokyklas Žirmūnuose bei važiuoti į darbus centre.
Panašios mintys sklando ir Balsių interneto forume. „Visi puikiai žinome, kad ne dviratininkų gerove čia rūpinamasi, o ponų iš naujojo “Verkių slėnio”. O juk šimtams balsiečių tai reiškia didelį lanką ir papildomą pusvalandį važiuojant namo ir taip užkimšta Kalvarijų gatve. O juk į Balsius joks metro nevaikšto, ir viešuoju transportu neprivažinėsi“, – teigia vienas iš forumo dalyvių.
Visada atsiras nepatenkintųjų
Savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Henrikas Mackela pasipiktino įtarimais, esą sprendimas įrengti Verkių gatvėje dviračių taką turi patenkinti mažos žmonių grupės interesus. „Nematau aš apskritai, kokie ten galėtų būti jų interesai. Niekas į Savivaldybę šiuo klausimu nesikreipė, vienintelis kreipimasis buvo dviratininkų laiškas“, – sako valdininkas.
Jis tvirtina, kad sprendimas nebuvo priimtas „bet kaip“, tačiau surinkti parašai iš įvairių Vilniaus rajono gyventojų, pamatuotas eismo srautas į ir iš centro. „Apskaičiavome, kad srautas didesnis į miestą, maždaug 500 automobilių per valandą, o iš miesto – tik 300, dėl to ir padarėme vienpusį ta kryptimi“, – aiškina Mackela. „Naujovę padarius visada atsiras kuo gąsdinti“,– teigia jis ir primena, kad dabartinė eismo tvarka galios tik iki spalio 15 dienos, kol oro sąlygos bus nepalankios dviratininkams.
Sužinojusi, kad „Atgimimas“ domisi Verkių gatvės dilema, į redakciją paskambino ir vieno restorano, į kurį galima patekti tik Verkių gatve, direktoriaus pavaduotoja Inga Jarmalė. Ji pasakoja, kad jų verslas yra vienas labiausiai nuskriaustų šioje istorijoje, nes nuo pat liepos pirmosios smarkiai sumažėjus apyvartai restoranas ėmė balansuoti ties bankroto riba. ”Gal savivaldybei ir nerūpi, kad surinks šiek tiek mažiau mokesčių, tačiau mums tai didelė bėda”, – sako Inga. Pašnekovė skundžiasi, kad apie jokius eismo pakeitimus jie nebuvo perspėti, „tiesiog vieną dieną važiuodami į darbą radome plytą”.
Pašnekovė teigia girdėjusi, kad Santariškių gyventojai jau dabar labai nepatenkinti pakeitimais Verkių gatvėje. Ties Santariškių žiedu susidarė tokie dideli kamščiai, kad „žmonės tiesiog nebegali išvažiuoti iš namų“. Pasak jos, sprendimas eismą grąžinti į buvusią padėtį tik spalio mėnesį yra kiek nelogiškas, nes „rugsėjo mėnuo kamščių atžvilgiu yra pats sunkiausias”.
Dviratininkai jaučiasi antrarūšiais
Entuziastingą dviratininką Arūną Puidoką maloniai nustebino naujasis dviračių takas Verkių gatvėje. Šis takas išsprendė iki tol kiek nelogiškai atrodžiusio „Eurovelo“ dviračių tako problemas. Dviračių mėgėjas neigė kategorišką Balsių bendruomenės pirmininko pasakymą, esą visi dviratininkai važinėjasi tik pramogai. „Man dviratis yra normali transporto priemonė“, – sako jis. Nors ir prisipažino, kad lyjant iškeičia dviratį į automobilį, tačiau sako, jog tuomet sugaišta kelyje net ilgiau.
Pasak A.Puidoko, Vilniuje dviratininkais „visiškai nesirūpinama“, dviračių takai daug kur yra pažymėti nelogiškai, kaip, tarkime, Upės gatvėje, kur dviračių takas iš abiejų pusių užstatytas automobiliais. Pašnekovo manymu, normalius ir saugiai atskirtus takus reikia įrengti ten, kur dviratininkams yra pavojinga važiuoti, o ne „užlieti betonu žvyro takelį“. Ponas Arūnas teigia, kad ir Verkių gatvės atveju optimalus sprendimas būtų nutiesti dviračių taką per Kalvarijas, nekeičiant eismo tvarkos ir nesudarant sunkumų vairuotojams.
Dviratininkas pripažįsta, kad automobilių vairuotojų interesai irgi yra svarbūs, tačiau, jo manymu, „dar iš tarybinių laikų likęs supratimas, kad tas, kuris turi automobilį, tarsi priklauso aukštesnei kastai“. Anot pašnekovo, dažnai automobilių vairuotojai leidžia sau daryti ką nori, kad ir statyti automobilį šaligatvyje. Panašiai kalba ir Henrikas Mackela, teisindamas Savivaldybės sprendimą dėl Verkių gatvės. „Yra tokių žmonių, kurie niekada nepripažins dviračių, tačiau mes turime mažinti automobilių skaičių“, – sako jis ir priduria, kaip nepaprastai svarbu mažinti taršą. Tiesa, paklaustas, ar pats į darbą važinėja ekologiška dvirate transporto priemone, turėjo pripažinti, kad „jo darbo specifika“ to neleidžianti.
„Atgimime“ skaitykite:
Pigūs kreditai, pigūs taškai
Nuo metų pradžios po Lietuvos viešąją erdvę klaidžiojanti Nacionalinio komercinio banko idėja audrina šalies verslą gelbėti pasiryžusius politikus. Kiek ji reali, aiškinosi Andrius Raskazovas.
Siekiame dugno. Atsispirti
Lietuvos ekonomikai garmant žemyn, vilties teikia nebent padėties suvokimą liudijanti finansų ministrės retorika.
Po didinamuoju stiklu – Mokslų akademijos biblioteka
Trečiai didžiausiai pagal turimų fondų dydį Lietuvoje mokslų akademijos bibliotekai iškilo grėsmė būti barbariškai sunaikintai, įsitikinęs šios bibliotekos direktorius Juozas Marcinkevičius. Tuo tarpu Saulėlydžio komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis sako, kad biblioteką ir jos fondus siekiama ne naikinti, o padaryti kuo labiau prieinamus visuomenei.
Džina Donauskaitė.
Prezidentės veto. Taip, bet ne visai
Kai tėvynė pavojuje, niekas neturi teisių, visi turi tik pareigas, sakė Jeanas Batiste‘as Lacordaire‘as. Ar mamų, auginančių vaikus, „teisėti lūkesčiai” sunkmečiu teisingi, klausia Neringa Lašienė.
Niūrus atostogų eksperimentas: kelionės „išsimokėtinai“
Rasa Gečaitė aiškinasi, kas ir kokiomis sąlygomis gali pasinaudoti Lietuvos kelionių organizatorių siūloma paslauga pirkti keliones „išsimokėtinai nuo 15 Lt mėnesiui”. Rezultatai stulbinamai niūrūs.
