Į redakciją kreipęsi piliečiai atsiuntė skrydžių sekimo portalo „flightradar24“ ekrano kopijų. Jose užfiksuotas iš Turkijos, Antalijos, atskridęs lėktuvas. Jis tarp Vilniaus ir Kauno atliko kilpą, galiausiai nusileido Lietuvos sostinėje. Apie vidurnaktį Turkijos oro linijų „Southwind Airlines“ orlaivis pakilo iš Vilniaus oro uosto ir tęsė kelionę į Maskvą.
„Viena iš orlaivio keleivių turėjo sveikatos problemų, todėl lėktuvas neplanuotai leidosi Vilniaus oro uoste. Buvo iškviesta medicinos pagalba. Lėktuvas vėliau pratęsė kelionę į Maskvą“, – komentuoja Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas.
Į „Delfi“ parašę skaitytojai atkreipė dėmesį į patį lėktuvą – tai yra „Boeing 777“, didžiausias dviejų variklių šios kompanijos orlaivis, vienas stambiausių keleivinių lėktuvų pasaulyje.
„Pamačiau, kaip kyla didelis lėktuvas, labai garsiai iš Vilniaus oro uosto, pasižiūrėjus per „flightradar“ parodė, kad tai didžiausias „Boeing 777“, ir jis skrido į Maskvą. Tai leidžiami skrydžiai į šią šalį ir tokio dydžio lėktuvams?“ – stebisi vienas skaitytojas.
JAV kompanija „Boeing“ savo interneto svetainėje skelbia modelio 777 (dar vadinamo „trigubu septynetu“, angl. the Triple Seven) technines specifikacijas. Nurodomos dvi modifikacijos (200LR ir 300ER), turinčios ypač galingus „General Electric“ reaktyvinius variklius, 317/392 vietas. Skrydžio nuotolis 13,6–15,8 tūkst. kilometrų, fiuzeliažo ilgis 63,7–73,9 metro, sparnų plotis siekia 64,8 metro.
Turkijos bendrovė „Southwind Airlines“ skelbia skraidinanti keleivius keturiais didžiaisiais „Boeing 777“ (300) lėktuvais, taip pat kitais šios kompanijos orlaivių modeliais bei pastarosios gamintojos pagrindinės konkurentės – „Airbus“ – lėktuvais.
Oro eismo valdymo ir ryšių bendrovė „Oro navigacija“ komentuoja „Delfi“, kad orlaivio ir vežėjo registracijos šalis – Turkija.
„Tai yra, šis orlaivis patenka į orlaivių kategoriją, kuriems ribojimai netaikomi. Tai buvo avarinis nusileidimas dėl keleivio sveikatos, vykdytas paties piloto sprendimu“, – sako bendrovės komunikacijos vadovė Ingrida Daugirdė.
Ji pridūrė, kad ES sankcijos taikomos Rusijos Federacijoje registruotiems orlaiviams ir jų piliečiams priklausantiems orlaiviams, išskyrus avarinius nusileidimus.
Primename, kad 2022 metų vasario mėnesį Europos Sąjunga (ES) panaikino galimybę patekti į ES oro uostus visų rūšių Rusijos oro vežėjams ir uždraudė jiems naudotis ES oro erdve.
Tai reiškia, kad Rusijoje ar kitur įregistruoti orlaiviai ir Rusijos piliečių ar subjektų išperkamosios nuomos būdu įsigyti ar jiems nuomojami orlaiviai negali leistis jokiame ES oro uoste ir negali naudotis ES šalių oro erdve. Draudimas aprėpia ir privačius lėktuvus, pavyzdžiui, privačius reaktyvinius verslo lėktuvus, skelbia Europos Komisija.
Be to, ES uždraudė eksportuoti į Rusiją aviacijos ir kosmoso pramonės prekes ir technologijas.
Šių beprecedenčių veiksmų Bendrija ėmėsi po 2022 metų vasario 24 dieną įvykusios neišprovokuotos Rusijos invazijos į Ukrainą. Rusijos Federacijos karo veiksmai paskatino daugybinius sankcijų paketus iš Europos Sąjungos, įskaitant ir minėtus ribojimus aviacijos sektoriui.
