Klaipėdos jūrų uostas rengiasi priimti didžiausią iš visų buvusių laivą. Sekmadienio rytą uosto vartus turėtų kirsti 363 metrų ilgio 46 metrų pločio konteinerinis laivas „MSC Francesca“, rašoma Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pranešime.
MSC Francesca
© Shutterstock

Jis švartuosis prie LKAB „Klaipėdos Smeltė“ krantinių – čia praėjusį mėnesį visu pajėgumu pradėjo funkcionuoti konteinerių paskirstymo centras (angl. „Container Hub“), aptarnaujantis okeaninius laivus, gabenančius konteinerius, skirtus plukdyti fideriniais laivais į gretimų Baltijos šalių uostus.

Iki šiol Baltijos jūroje tranzitiniai konteineriai, atgabenti okeaniniais laivais, buvo kraunami tik Gdanske.

„Tokių laivų atėjimas dar kartą patvirtina tendenciją – laivų parametrai sparčiai didėja, tad uostas turi būti pasirengęs priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Tam uostas ir rengiasi – baigiamas uosto bendrasis planas, numatantis ateityje uostą plėsti, taip sukuriant pridėtinę vertę visam regionui ir šaliai“, – pranešime cituojamas Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Kaip rodo statistika, į Klaipėdos uostą atplaukia mažiau laivų, bet jie yra didesni ir atgabena daugiau krovinių. Pastaraisiais metais fiksuojamos rekordinės krovinių apyvartos. Nuo 1998 m., kai uostas krovė 15 mln. t, krova išaugo beveik 3 kartus – 2017 m. krovinių apyvarta pasiekė 43,17 mln. t. O laivų skaičius per tą laikotarpį sumažėjo nuo 8 155 iki 6 568.

„Didesniems laivams reikia didesnio teritorijos ploto kroviniams sandėliuoti. Laivas negali stovėti prie krantinės ir laukti krovinio, nes laivo prastovos labai brangiai kainuoja. Tam, kad uostas išlaikytų augimo tempą, privalome vystyti infrastruktūrą ir būti pasirengę dar didesniam krovinių srautui, taip pat turime ambicijų ateityje priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Esant tokiam krovinių kiekio augimui, koks yra fiksuojamas pastaraisiais metais, skaičiuojama, kad apie 2025 m. uosto galimybės bus išnaudotos“, – teigia A. Vaitkus.

Pastarojo dešimtmečio Europos ir pasaulio jūrų uostų pavyzdžiai rodo, kad uostai plėsdamiesi žengia į išorę. Ne išimtis ir Klaipėdos uostas, neišvengiamai turės planuoti plėtrą jūroje. Dauguma Europos uostų susiduria su ta pačia problema: esamuose uostuose trūksta laisvų plotų, nes jie ribojasi su miesto teritorijomis, kliuviniu tampa nepakankamas gylis, taip pat svarbus gamtosauginis aspektas. Šiandieną jūroje supiltose teritorijose veiklą vykdo didžiausias Europos Roterdamo uostas (Nyderlandai), kaimynystėje esantis Gdanskas (Lenkija), Zebriugė (Belgija), Havras (Prancūzija) ir daugybė kitų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Juoduoju penktadieniu“ viskas nesibaigė: poilsiautojams oro uoste vėl teko laukti (51)

„ Small Planet Airlines “ skrydžius toliau kankina nesėkmės. Po „juodojo penktadienio“,...

Dėl maratono galimi eismo ribojimai pasienyje su Baltarusija (5)

Sekmadienį rengiamas maratonas nuo Druskininkų iki Gardino Baltarusijoje, dėl jo galimi eismo...

Buvęs tolimųjų reisų vairuotojas: yra vietų, kur niekas nenori važiuoti, todėl siunčia lietuvius (115)

Romantika, sunkus darbas ir pavojai – taip daugelis galėtų apibūdinti tolimųjų reisų...

Teismas nestabdys 55 mln. eurų vertės „Rail Baltica“ ruožo Kaune statybų (8)

Vienai didžiausių Lietuvos kelių ir tiltų statybos bendrovei „ Kauno tiltai “ ir antrinei...

Juodasis penktadienis: 13 valandų įstrigo Vilniuje, atostogos sugadintos (183)

Pastaruoju metu kone kiekvieną savaitę pasirodo pranešimai, apie gerokai vėluojančius skrydžius...

Top naujienos

Lietuvoje bus karšta kaip pirtyje

Visą savaitę Lietuvoje laikysis šilti, tvankūs ir lietingi orai

Kroatų treneris po finalo: leiskite man pasakyti vieną sakinį teisėjui Deschampsas: ar mes – gražūs čempionai? (268)

Kroatijos rinktinei nepavyko tapti devintąja pasaulio čempione istorijoje – išrinktųjų klube...

Nežabota Kremliaus fantazija: NATO pajėgas Baltijos šalyse palygino su naciais (312)

Adažių poligone, Latvijoje, įsikurs tarptautinė NATO divizija „Šiaurė“, – tokia žinute...

Oskaras Koršunovas Prancūzijos pergalę čempionate sutinka mylimosios šalyje: aplink tik džiaugsmas ir euforija (1)

Šiuo metu teatro festivalyje Pietų Prancūzijoje dalyvaujantys režisierius Oskaras Koršunovas ir...

Automobilių baterijų ateitis: ką naudosim ir kiek važiuosim? (3)

Pastarąjį dešimtmetį elektriniai automobiliai nebūtų galėję taip sparčiai tobulėti, jei...

Grenlandijoje mokslininkams pavyko užfiksuoti įspūdingą reginį (2)

Rytų Grenlandijoje mokslininkai vaizdo įraše užfiksavo neįtikėtiną įvykį: akimirką, kai...

Prinokę ir žali bananai turi skirtingą poveikį sveikatai: ką reikia žinoti? (16)

Vieni žmonės mėgsta pusžalius bananus, kiti – prinokusius iki rudumo. Tačiau ar tarp tokių...

Macronas šėlo VIP ložėje, Kroatijos prezidentė neatsiliko – dalijo bučinius ranką spaudė Putinas (150)

Pasaulio čempionato finale laimėjusios Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nevaldė...

Kaip Izraelis per 3 minutes numušė 5 sovietų „MiG'us“ (340)

1970 metų liepos 30 dieną Izraelio karinės oro pajėgos iš dangaus nubloškė penkis sovietų...

Slaptas arabų pleibojų pasaulis: mįslingos mirtys, pavojingi žaidimai ir sunkiai protu suvokiama prabanga (28)

Ar tikrai 28 metų Saudo Arabijos princas Majedas Abdulazizas al-Saudas viename Beverli Hilso dvare...