Laikinasis susisiekimo ministras Petras Čėsna susirūpinęs pastarųjų dienų įvykiais, kai vis dažniau įvyksta tragiškos avarijos, kurias sukelia neblaivūs vairuotojai. Tad būtent pastarieji incidentai, pasak laikinojo ministro, skatina kuo greičiau įvesti griežtesnę atsakomybę tokiems asmenims: Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) keičiamuose straipsniuose numatyta vairuotojams, kuriems nustatytas lengvas girtumo laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 promilės), skirti ne tik piniginę baudą, tačiau kartu ir atimti teisę vairuoti transporto priemonę. Tokia atsakomybė turėtų gerokai sudrausminti piliečius, juolab kad piniginės baudos taip pat bus nemenkos: netekęs teisės vairuoti automobilį nuo pusės iki vienerių metų, prasižengęs asmuo turės sumokėti nuo 1000 iki 1500 litų baudą.
Dabar galiojančiame ATPK, vairuotojo pažymėjimo praradimas numatytas tik nustačius vidutinį arba sunkų girtumo laipsnį. Be to, ketinama griežtinti bausmes ir sunkiasvorių transporto priemonių - krovininių bei keleivinių automobilių vairuotojams. Pastarieji, užklupti prie vairo neblaivūs, gali susimokėti baudą nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. litų bei netekti teisės vairuoti nuo trejų iki penkerių metų.
Girtų netrūksta
Derėtų priminti, jog nuo šių metų vasario 1-osios, piliečiai, praradę vairuotojo pažymėjimą, vėliau, norėdami jį atgauti, privalės lankyti vairuotojų rengimo kursus iš naujo. Čia vėlgi neapsieinama be papildomų išlaidų, todėl reikėtų gerokai pamąstyti, ar verta rizikuoti savo ir kitų sveikata bei gyvybe, o negana to, užsitraukti itin griežtą atsakomybę.
Vis tik “rizikuojančių” yra nemažai. “Kauno dienos” kalbintas Lietuvos viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus viršininkas Juozas Blaževičius suskaičiavo, jog per metus vidutiniškai pareigūnai sulaiko iki 25 tūkst. alkoholinių gėrimų padauginusių vairuotojų. Į šią sumą patenka tik policijos pareigūnų sulaikyti vairuotojai, nespėję sukelti nelaimių sau ir kitiems bei nušalinti nuo vairavimo. Komisaras padalijo praėjusiais metais sulaikytųjų skaičių į dvi dalis: apie 17 tūkst. neblaivių, tačiau turėjusių vairuotojo pažymėjimą bei 5 tūkst. asmenų, sučiuptų girtų ir netgi neturinčių teisės vairuoti. Tuo tarpu kasmet neblaivūs vairuotojai sukelia apie 600 įskaitinių eismo įvykių, kuriuose sužalojami arba žūsta žmonės.
Neužmiršti ir naujokai
“Problemų, susijusių su vairuotojų girtavimu, tikrai yra daug ir jos ypač aktualios, todėl manau, kad jei ministras pasiūlė pataisas dėl griežtesnių priemonių taikymo, aš jo nuomonę palaikau ir tikrai sutinku su tuo”, - pabrėžė J.Blaževičius.
Pašnekovas išdėstė tris pagrindines priežastis, avarijose nulemiančias itin skaudžias pasekmes: vairavimas būnant neblaiviam, greičio viršijimas ir vengimas naudoti saugos diržus.
“Neseniai sužinojau, kad panašiai pasielgė ir kaimyninės Latvijos pareigūnai. Vadinasi, ši problema aktuali Pabaltijo šalims, ir mes taip pat turime vieną kartą padėti tašką ties pastaruoju klausimu”, - kalbėjo Eismo priežiūros skyriaus viršininkas.
Tuo tarpu Seimo narių grupė pasiūlė papildyti ir Kelių eismo taisykles, įtraukiant nuostatą, galinčią užkirsti kelią pradedančiųjų vairuotojų išgėrinėjimams. Seimo vicepirmininkas Alfredas Pekeliūnas, inicijavęs kreipimąsi į Susisiekimo ministeriją, siūlo, kad jauniems vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, išvis būtų neleistinas nė menkiausias alkoholio kiekis kraujyje. Pasak Vyriausybės atstovų, tai padėtų aktyviau ir griežčiau kontroliuoti tokių eismo dalyvių elgesį kelyje, tuo pačiu užtikrinant aplinkinių saugumą.
