Dabar pagrindiniai darbai ties tuneliu
Alytaus miesto savivaldybė, gavusi europinių fondų paramą Žaliajai gatvei rekonstruoti, po jos atnaujinto projekto pakeitimų rangovą konkurso tvarka išsirinko 2012-ųjų gruodžio pabaigoje. Už 9 mln. 500 tūkst. litų gatvę rekonstruoti ėmėsi Kauno bendrovė „Kaminta“ jungtinėje veikloje su „A.Žilinskio ir Ko“ bendrove iš Jurbarko rajono. Darbai turėjo būti atlikti per dešimt mėnesių nuo sutarties su savivaldybe pasirašymo, numatytas jų pratęsimas du kartus po du mėnesius.
Tačiau rangovai iki gegužės nesuspėjo rekonstruoti Žaliosios gatvės. Savivaldybei prireikė kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu pratęsti darbų pabaigos terminą. Kaip pagrindinė užsitęsusių darbų priežastis įvardijama šios gatvės tvarkymo dalis ties Ligoninės gatve įrengiant tunelį. Iš pradžių planuota, kad jį pavyks padaryti prastumiant žemes po Ligoninės gatve. Bet vėliau rangovų siūlymu apsispręsta, jog toks būdas neefektyvus ir keistinas į Ligoninės gatvės atkasimą klojant šį tunelį, vėl ją užverčiant ir iš naujo nutiesiat šitos gatvės atkarpą.
Šiandien intensyviausi darbai vyksta būtent šioje Žaliosios gatvės vietoje montuojant tunelį po Ligoninės gatve. Kaip sakė savivaldybės administracijos Investicinių projektų skyriaus vedėjo pavaduotojas Sigitas Stumbras, nuo rugsėjo pradžios renkami klojiniai tuneliui, tik praėjusį penktadienį prasidėjo jo viršutinės dalies betonavimas. Pastarasis pagal technologiją turi būti trijų etapų.
Tunelis bus beveik 52 metrų ilgio, 5,6 metro aukščio ir 11 metrų pločio. Nors pagal dabartinį Žaliosios gatvės sutvarkymo projektą čia bus galima vaikščioti pėstiesiems, važinėti dviratininkams ir riedlentininkams, tačiau tunelio konstrukcija užtikrina esant reikalui ateityje įrengti dviejų eismo juostų gatvę.
Pasak S.Stumbro, tikėtina, kad iki Naujųjų metų nutiesus tunelį po Ligoninės gatve pavyks atverti šią gatvę pėstiesiems ir važiuotiems. Tunelio vertė pagal projektą yra beveik 2 mln. litų.
Iki šios dienos Žaliosios gatvės tvarkymo darbų, atsieisiančių apie 7 mln. 500 tūkst. litų, atlikta tik už 4,5 mln. litų. Dar neįrengtas apšvietimas, poilsio aikštelės, takas riedlentininkams, terasa prie tunelio.
Specialistų skaičiavimu, Žaliojoje gatvėje ir tunelyje šiandien atlikta tik truputį daugiau nei 60 proc. sutartyje numatytų darbų.
Rangovams skaičiuojami delspinigiai
Šiandien visiškai akivaizdu, kad baigti Žaliosios gatvės rekonstrukcijos darbus iki lapkričio 7-osios yra nerealu. Investicinių projektų skyriaus vedėjo pavaduotojo teigimu, savivaldybė kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu dar kartą pratęsti šios gatvės atnaujinimo darbų sutartį neturi pagrindo, tad įmonei nuo lapkričio 7-osios bus skaičiuojami delspinigiai nuo neatliktų darbų sumos. Realus visų darbų Žaliojoje gatvėje pabaigos terminas – ateinantis pavasaris.
Pagrindiniam rangovui bendrovei „Kaminta“ jau nuo gegužės pabaigos skaičiuojami delspinigiai, kurie dabar sudaro per 20 tūkst. litų nuo pagal grafiką neatliktų darbų. Tiek savivaldybė išskaičiuoja rangovams iš jiems mokėtinų sumų.
Ar vien pakeistas tunelio įrengimo būdas taip ilgina Žaliosios gatvės rekonstrukcijos projektą? Dar esant šiltiems orams ne vienam čia teko matyti dirbant nedaug statybininkų. Tai patvirtino ir Investicinių projektų skyriaus vedėjo pavaduotojas: „Dabar iš tiesų statybos organizacijoms didžiausios yra dvi bėdos – darbuotojų ir pinigų, arba apyvartinių lėšų, stygius. Darbuotojų gal ir atsirastų, bet jiems tikriausiai mokamas per mažas atlyginimas, o už darbus atsiskaitoma tik juos atlikus.“
Delspinigiai dėl vėluojamų atlikti darbų Žaliojoje gatvėje skaičiuojami toli gražu ne vien „Kamintai“, bet ir „Skirnuvai“ dėl laiku nepadarytų darbų Mažojoje Dailidėje, tvarkant aplinką prie Kultūros ir komunikacijos centro, Vilkaviškio bendrovei „Vilkasta“ dėl vėluojamų darbų renovuojant „Volungės“ pagrindinę mokyklą, „Alkestai“ už ne pagal grafiką tiesiamą pėsčiųjų ir dviračių tiltą per Nemuną. Pastarajame objekte, kurio vertė beveik 30 mln. litų, vėluojamos montuoti metalinės konstrukcijos. S.Stumbro tvirtinimu, jos pagamintos Latvijoje, jau atsivežtos ir pradėtos montuoti šio tilto pusėje Pirmajame Alytuje, tačiau kol visi darbai neatlikti, jų negalima aktuoti, taip įmonė atsilieka nuo numatytų padaryti darbų grafiko.
Bankrutuoja statybos ir vežimo įmonės
Kad šiandien Alytuje sunkiai verčiasi kai kurios įmonės, liudija teismų keliamos bankroto bylos. Bankroto procedūrų administravimu užsiimančios miesto bendrovės „Orinata“ direktoriaus Edmundo Raukčio pastebėjimu, šiuo metu Dzūkijos sostinėje dažniausiai skelbiamas bankrotas statybos ir su vežimu susijusioms įmonėms: „Pirmos bankrutuoja, nes dažniausiai neturi darbuotojų. Antras bankrotas ištinka pašlijus santykiams su kaimynine Rusija, kurioje dirbo nemažai vežėjų.“
Visiškai neseniai Kauno apygardos teismas bankroto bylą iškėlė ilgametei Alytaus statybų bendrovei „Aldaila“. Į teismą dėl šios bylos iškėlimo, „Aldailoje“ bankroto procedūras vykdančios Vilniaus bendrovės „Admivira“ atstovo teigimu, kreipėsi ir finansinių sunkumų patyrusios įmonės darbuotojai, ir jos vadovai, ir paslaugų užsakovai.
Bankroto procedūros dėl laiku nesulauktų atsiskaitymų ką tik pradėtos ir kitoje statybomis užsiėmusioje miesto bendrovėje „Baksta“.
Iš viso dabar bankroto procedūros vykdomos 60-iai miesto ir 17-ai Alytaus rajono įmonių. Visoje šalyje bankrutuoja beveik 4 tūkst., Alytaus apskrityje – per 100 įmonių.