Galbūt po metų galėsime nebepranešti policijai apie smulkią avariją

Ketvirtadienį Seimo sekretoriate įregistruotame Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatyme suteikiamos prielaidos nuo 2008 metų sausio leisti vairuotojams patiems nubrėžti avarijos schemą. Šiam įstatymo projektui jau pritarė Vyriausybė.

Įstatymo projekte numatoma, kad smulkaus eismo įvykio dalyviams sutarus dėl avarijos aplinkybių galima nekviesti policijos, o eismo įvykio deklaracijos formoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti įvykio aplinkybes ir abiems pasirašyti. Taip pat siūloma, kad avarijos kaltininkas nebūtų baudžiamas.

Po to šis dokumentas turi būti pateikiamas avarijos kaltininko draudimo bendrovei.

Tačiau tam, kad šios įstatyme numatytos nuostatos būtų įgyvendintos reikalingi Kelių eismo taisyklių, Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Saugaus eismo keliuose automobilių keliais įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimai.

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro direktorius Algimantas Križinauskas DELFI sakė, kad biuras turėtų gauti leidimą naudoti specialų avarijos protokolą, kuris bus išverstas į lietuvių kalbą.

Šie protokolai bus nemokamai dalijami žmonėms. Jei vairuotojai, įvykus avarijai neturės reikiamo dokumento, avarijos schemą galės nubraižyti ant balto popieriaus lapo.

„Principinis dalykas yra tai, kad jei avarijoje nebuvo sužeistas joks žmogus, jei nebuvo grandininio eismo įvykio ir tai yra paprasta techninė avarija, o jos dalyviai susitaria dėl to, kas kaltas, tada galima braižyti schemą“, – sakė A. Križinauskas.

Jo teigimu, iš pradžių žmonės bijos naudotis tokia nuostata ir vis tiek kvies policiją. Pašnekovas remiasi antrus metus tokią praktiką taikančios Latvijos pavyzdžiu, čia pirmus metus policijos nekviesdavo vos keletas padariusiųjų smulkias avarijas ir jos schemas rašydavo patys.

Šių metų duomenys rodo, kad iki pusės latvių, patekusiųjų į technines avarijas, nebekviečia policijos. Tokią teisę turi ir Estijos gyventojai.

Anot pašnekovo, per metus Lietuvoje įvyksta apie 60 tūkst. avarijų, iš jų per 6 tūkst. yra tokių, kuriose sužalojami ar žūsta žmonės.

„Dar pridėkime dalį neaiškių atvejų, kai neaiškus kaltininkas arba kai kas nors kam nors į trobą įvažiavo, tai išeina, kad žmonės galėtų iki 80 proc. visų įvykių nekviesti policijos“, – sakė A. Križinauskas.

Jis pabrėžia, kad įsigaliojus įstatymui, galimybė visais atvejais kviesti policiją išliktų.

Šiuo metu kai kuriuose Lietuvos miestuose vairuotojams suteikiama galimybė patiems nubrėžti eismo įvykio schemą, tačiau vis tiek po to apie jį reikia pranešti policijai ir ne vėliau nei per dvi valandas po eismo įvykio su apgadintais automobiliais atvykti į Eismo priežiūros tarnybą.