aA
Lengvųjų automobilių, sunkvežimių pardavėjai tikina, jog ilgametė naudotų automobilių protegavimo politika stumia juos į bankrotą, o mokesčių šešėlyje atsidūrę naudotų automobilių prekeiviai metėsi į pigiausių, vietinei rinkai skirtų modelių importą. Amžiną ginčą – naujas ar senas automobilis yra vertas investicijų ir valstybės paramos – kol kas triuškinamu rezultatu laimi naudotų automobilių rinka.
Automobiliai
© A.Didžgalvio nuotr.

Lietuvoje pernai gruodį skaičiuota 2,1 mln. registruotų automobilių, kurių 85 proc. yra senesni nei 10 metų. Statistinio automobilio amžiaus vidurkis mūsų šalyje siekia 14 metų. 

Nauji automobiliai tėra vos pastebima dalelė šioje autotransporto priemonių jūroje: šių metų kovą naujų automobilių rinka šalyje smuko 70 proc. iki 771 vnt. (praėjusiųjų metų kovą buvo įregistruoti 2 534 vnt.) Naujų automobilių dalis mažėja, o palyginti senas Lietuvos automobilių parkas papildomas importuojamomis naudotomis, jau kelis dešimtmečius skaičiuojančiomis transporto priemonėmis, kurios neužtikrina tinkamo vairuotojų ir pėsčiųjų saugumo, teršia aplinką.

Tiesa, buvo importuojama ir daug apynaujų, eksportui skirtų automobilių, tačiau jų prekybai sulėtėjus, gabenami vietiniam pirkėjui skirti senučiukai automobiliai, tekainuojantys 5–6 tūkst. Lt.
Šią naują tendenciją patvirtino „Transporto“ kalbinti senų automobilių prekeiviai, kurių aikštelėse stovintys prabangūs visureigiai ar Rytų rinkoms skirti brangūs sedanai tėra galvos skausmas, kurio norisi greičiau atsikratyti. Įšaldyti milijonai rūdija ne tik šios barikadų pusės atstovų aikštelėse.

Dar daugiau milijonų įšaldyta naujų automobilių prekeivių pardavimo salonuose. Todėl išpardavimo akcijos ir drastiškai nukritusios kainos rodo, jog iš paskutinių jėgų bandoma atsikratyti sandėlio atsargų. Anksčiau diskusija dėl naujų automobilių pirkimo tebuvo augančios automobilių rinkos šalutinis klausimas, o šiandien jau kalbama apie verslo galimybes išgyventi. 

Politikos nėra

Kitos ES valstybės yra išvysčiusios ekonominę, mokesčių ir techninę transporto priemonių parko atnaujinimo politiką, užtikrinančią automobilių atitikimą saugumo reikalavimams. Taip pat skatinama senas transporto priemones atiduoti perdirbti, yra įvesti taršos ir transporto priemonės naudotojo mokesčiai.

Lietuvoje nėra sukurtos ekonominės ir mokesčių politikos, o techninės politikos priemonės yra mažai veiksmingos. Augant naudotų automobilių importui, aštrėja ir jų utilizavimo problema. Vis dar nėra aišku, kas turės sumokėti už automobilių, importuotų iš trečiųjų šalių, utilizavimą. Kol kas Aplinkos ministerija visas prievoles užkrauna ant naujų automobilių pardavėjų pečių.

„Autoverslininkai neprivalo mokėti už turgaus prekeivių parduodamas mašinas. Jeigu naujų ir naudotų automobilių santykis rinkoje būtų 40/60 proc., sutiktume, tačiau šiandien santykis yra 9/91proc., todėl toks reikalavimas yra nepagrįstas“, – teigia Lukas Vosylius, Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) generalinis direktorius.

Jis pastebi, kad menkai sureguliuota atitikties vertinimo procedūra, EURO standartų apribojimai netaikomi naudotiems automobiliams, atliekama deklaratyvi techninė priežiūra ir saugos reikalavimų atitikimo kontrolė, nėra sistemos pašalinti transporto priemonę iš registro po eismo įvykio. „Lietuvoje klesti naudotų automobilių verslas, tačiau seni automobiliai neigiamai veikia eismo saugumą, netobuli įstatymai sudaro sąlygas šešėlinei veiklai, nėra ribojama aplinkos tarša“, – susiklosčiusią situaciją komentuoja L.Vosylius. 

Vystydamos transporto priemonių parko atnaujinimo politiką, užsienio valstybės atkreipia daugiausia dėmesio į tris veiksnius: saugumą, taršos mažinimą bei verslo skatinimą. „Lietuvos Vyriausybė netaiko šių principų, nes šalyje neturime automobilių gamintojų ir tokiais veiksmais teiktume paramą užsienio kompanijoms. Pakeisti situaciją gali aktyvi autoverslininkų asocijuotų struktūrų veikla, kuri dabar stringa“, – teigia Vigilijus Sadauskas, Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento viršininkas.

Visi prieš įstatymą lygūs

Autoverslininkų asociacijos nariai pastebi, kad sudarytos nelygiavertės sąlygos įsigyti naują ir naudotą automobilį. „Naujų transporto priemonių pardavėjams keliami ribojimai, tačiau naudotų – ne. Atrandama galimybių apeiti galiojančią naujų automobilių registravimo tvarką, sudaromos sąlygos klestėti šešėliniam verslui“, – tikina Rimantas Damkauskas, „Honda“ ir „Citroen“ gamintojams atstovaujančios UAB „Veho“ direktorius. 

Anot jo, ES griežtinamas naudotų automobilių eksploatavimas ir įregistravimas, tačiau Lietuvoje į šiuos pakeitimus žiūrima pro pirštus. Nuo 2006 m. ES leidžiama registruoti tik EURO 4 standarto reikalavimus atitinkančias naujas transporto priemones, o kai kuriose šalyse draudžiama įregistruoti ir mažesnio nei EURO 2 standarto automobilius. Pagal Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarką naujų automobilių atitikties ES reikalavimams įvertinimas yra privalomas.

Tačiau Lietuvoje galiojančios Naudotų kelių transporto priemonių atitikties įvertinimo taisyklės tokio vertinimo nenumato. Transporto priemonė patikrinama techninės apžiūros metu, tačiau ši procedūra dažnai yra formali – nesiaiškinama, ar automobilis turi oro pagalves, ar taisyklinga jo kėbulo ir ratų geometrija. Gatves užplūsta ES direktyvų ir automobilių gamintojų reikalavimų neatitinkantys, po eismo įvykių parduoti automobiliai, kai kuriuos iš jų kilmės šalyje uždrausta eksploatuoti.

Šešėlio pusėje

Įvežant naują automobilį į ES, taikomi 10 proc. importo ir 19 proc. pridėtinės vertės mokesčiai, skaičiuojami nuo prekės vertės. Muitinės vertės įvertinimo taisyklėse apibrėžta, kad įvežant naudotus automobilius, jų vertė yra nustatoma ekspertų ir nereikalaujama pateikti originalių įsigijimo bei apmokėjimo dokumentų. Neretai įvežamų automobilių, ypač iš JAV, dokumentuose nurodyta vertė neatitinka realybės, todėl mokami daug mažesni mokesčiai.

„Muitinės departamento duomenimis, iš JAV importuojamų transporto priemonių vidutinė vertė siekia vos 5 tūkst. Lt. Pradėjus tikrinti, paaiškėjo, kad vertė yra gerokai didesnė – apie 11 tūkst. Lt. Yra nemažai pavyzdžių, kai įvežamos 40–50 tūkst. Lt kainuojančios mašinos, todėl ir pastaroji suma gali skirtis nuo tikrovės“, – apie šešėlinę mašinų importo pusę kalba L. Vosylius.

Pastebėta, kad iš JAV įvežami ir naudoti netinkami, nepataisomai po eismo įvykių nukentėję automobiliai. Jie į Lietuvą gabenami tam, kad būtų galima jų dokumentus naudoti eksploatuojant vogtas mašinas.

Gatvėse – nesaugūs automobiliai

Vykdoma transporto priemonių techninės būklės kontrolė ne visada užtikrina saugų važiavimą. „Techninės apžiūros metu netikrinami svarbiausi saugumą užtikrinantys elementai: oro pagalvės, kėbulo konstrukcija, tik vizualiai įvertinami saugos diržai“, – problematiką atskleidžia V. Sadauskas. 

Dėl atsainaus techninės būklės vertinimo importuotų automobilių reikalavimų neatitinkančios saugos sistemos nėra atstatomos. Jau Lietuvoje į eismo įvykius patekusios transporto priemonės remontuojamos tik išoriškai, todėl vėliau neužtikrina reikiamo keleivių saugumo lygio. „Draudimo bendrovės neretai siūlo išmoką sumokėti grynaisiais, o automobilio tvarkymą palikti klientui. Žmonės tokiu pasiūlymu susigundo ir mašiną patiki taisyti abejotinos kokybės paslaugas teikiančioms dirbtuvėms“, – teigia V. Sadauskas. 

Anot Saugaus eismo departamento viršininko, pačių klientų reikalas iš draudimo bendrovių ir serviso įmonių išsireikalauti, kad būtų atstatytos visos automobilio saugumo sistemos. DAF sunkvežimių gamintojui atstovaujančios UAB „Centrako“ vykdantysis direktorius Juozas Grudzinskas atskleidžia kitą, sulig ekonominio sunkmečio atėjimu išryškėjusią problemą.

„Kai kurios įmonės, o kartu ir fiziniai asmenys, taupo automobilio remonto sąskaita. Užsako nekokybiškas detales, laiku neatlieka būtinos priežiūros, tokios kaip alyvos keitimas. Kitaip tariant, tiesiog gadina automobilius“, – pastebi jis.

Ne mažiau svarbi ir remontą atliekančių specialistų kvalifikacija. Pagal galiojantį įstatymą variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu su verslo liudijimu leidžiama užsiimti fiziniams asmenims. Ši verslo liudijimų rūšis atvėrė kelią nekvalifikuotų specialistų dirbtuvių kūrimui. „Jie nėra PVM mokėtojai, dirba garažų bendrijose ir gyvenamųjų namų kiemuose. Nors teoriškai fiziniams asmenims turi būti taikomi tokie pat reikalavimai kaip juridiniams, pagal verslo liudijimą dirbančių specialistų kontrolė nėra vykdoma“, – padėtimi piktinasi L. Vosylius.

Nors įsigaliojus šių verslo liudijimų išdavimo tvarkos pakeitimams, būtina nurodyti darbo vietos adresą, iki šiol netikrinama, ar meistrų turima įranga ir kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus. Taip pat nedraudžiama po vienu stogu dirbti keliems verslo liudijimus turintiems žmonėms. „Jie veikia kaip mažos įmonės, kurios ne tik nemoka mokesčių, bet ir yra nekontroliuojamos valdžios institucijų. Jų paslaugų kokybė neretai yra abejotina“, – pasakoja LAA generalinis direktorius.

Saugumo dilema

Tokios rinkos tendencijos daro neigiamą įtaka eismo saugumui. Nors pastaraisiais metais rodikliai pagerėjo, Lietuva vis dar pirmauja pagal ES mirčių kelių eismo įvykiuose vidurkį. „Norint pakeisti susidariusią situaciją, reikalingos kompleksinės kelių infrastruktūros, vairuotojų elgesio ir automobilių techninės būklės gerinimo pastangos“, – išeities kelius siūlo L. Vosylius. 

Nors vykdoma ne viena valstybinė programa, transporto parko atnaujinimo ir automobilių techninės apžiūros klausimų sprendimo Vyriausybė nesiima. Institucijų veiksmai skirti ne bendrai situacijai taisyti, o tobulinti atskirus rodiklius, pavyzdžiui, mažinti vaikų ar pėsčiųjų mirčių eismo įvykiuose skaičių.

Dėl padidintų baudų, raginimų dėvėti šviesos atšvaitus, važiavimo greičio ribojimo programų žuvusiųjų skaičius keliuose pastaraisiais metais sumažėjo 30 proc., tačiau LAA teigimu, atnaujinus automobilių parką, eismo įvykių sumažėtų bent 20 proc. „Teiginys, kad nauji automobiliai sumažins žuvusiųjų skaičių keliuose, yra klaidingas. Viena iš svarbiausių eismo įvykių priežasčių yra greičio viršijimas, o nauji automobiliai greitį viršija kur kas labiau nei seni“, – prieštarauja V. Sadauskas. 

Pirkti naują neapsimoka

Seimo sprendimu, nuo 2002 m. buvo uždrausta juridiniams asmenims atskaityti pridėtinės vertės mokestį už įsigyjamus ir nuomojamus lengvuosius automobilius. Panaikinus PVM atskaitą, nemažai įmonių apsisprendė pirkti naudotas transporto priemones, kitos automobilių pradėjo žvalgytis kaimyninėse šalyse. V. Sadauskas pritaria, kad toks sprendimas padarė nemažai žalos verslui: „Valstybės tarnautojai matė, kad gali iškilti nemažai problemų, todėl daug padarė, kad būtų svarstomos įstatymo pataisos. Tuo metu verslininkai gaišo ir tikėjosi, kad valstybė jiems užtikrins geras sąlygas.“ 

Nors Lietuvos pramonininkų ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos autoverslininkų ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos kelis kartus kreipėsi dėl įstatymo pataisų svarstymo į Seimo Pirmininką bei Vyriausybę, PVM įstatymo pataisos taip ir nebuvo priimtos. „Dėl šio Seimo sprendimo išaugo naujų automobilių kainos, sulėtėjo jų pardavimo tempas, pabrango įmonių teikiamos prekės ir paslaugos“, – teigia L. Vosylius. 

Autoverslininkai tiesiai šviesiai įvardija tokios politikos priežastis. „Naudotų automobilių rinkoje šiandien cirkuliuoja didžiuliai pinigų srautai. Iš šio verslo uždirbamų pinigų išgyvena ištisi miestai. Valstybė praranda milijonus litų mokesčių, tačiau realių veiksmų nesiima“, – teigia L. Vosylius.

Žurnalas „Transportas”
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Lauktų algų negavusiems vairuotojams – liūdna žinia iš teismo (112)

Laikinojo įdarbinimo įmonė „ Raisitra “ laimėjo vienoje iš bylų prieš į Skandinaviją...

Ieškoma svarbaus transporto mazgo Klaipėdoje atnaujinimo rangovo

Klaipėda ieško, kas už maždaug 36 mln. eurų rekonstruos Baltijos prospekto mazgą – jis yra...

Piktnaudžiaujate aikštele prie namų? Jūsų automobilis gali būti konfiskuotas (320)

Prie namų laisvos vietos automobiliui pastatyti nerandantys miestiečiai gali kaltinti...

Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono oro linijų bendrovėms gresia milžiniški nuostoliai (6)

Azijos ir Ramiojo vandenyno regione veikiančios oro linijų bendrovės dėl koronaviruso protrūkio...

Įspėja vairuotojus: galimas stiprokas vėjas, kai kur ir plikledis

Vakarėjant ketvirtadieniui, Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia yra sausos,...

Top naujienos

Perspėja dėl Putino bendražygio Prigožino lėktuvo: Lietuva taptų fronto linija (165)

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ( NSGK ) planuoja kreiptis į Užsienio reikalų...

Netikėtumas Lietuvos lengvosios atletikos čempionate – Palšytė prarado titulą (20)

Klaipėdoje prasidėjusiame Lietuvos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate užfiksuotas...

Jurijus Smoriginas kirto iš peties: netiki #metoo istorijomis ir kritikuoja „The Roop“ (251)

Choreografas Jurijus Smoriginas tvirtina, kad jo komentarai nėra tokie jau kandūs. Esą kalti...

Šokiruojantys patyčias kenčiančio berniuko žodžiai sujaudino pasaulį: vaiko ašaros sulaukė garsenybių paramos (69)

Devynmetis berniukas iš Australijos , kuriam dėl mažo ūgio mokykloje tenka kęsti patyčias ,...

Po renovacijos gyventojai neranda ramybės: pigiausios medžiagos – dar ne blogiausia (96)

Panevėžio rajone, Liūdynėje esančio daugiabučio gyventojai turėtų džiaugtis po renovacijos...

Valerijus Katkauskas

Netarnavęs – ne vyras. Apie nesavanaudišką meilę savo antrai pusei (3)

Pasakysiu šviesiai tiesiai – vyras, kuris netarnavo kariuomenėje yra nepilnavertis. Jis nemoka...

ES vadovams nepavyko susitarti dėl biudžeto (17)

Europos Sąjungos (ES) šalių vadovams nepavyko susitarti dėl 2021-2027 metų bendrijos biudžeto...

Ekspertė sukritikavo siūlymą apsodinti Lietuvą kanapėmis kovojant su klimato kaita

Pluoštinės kanapės gali būti viena priemonių kovoje su klimato kaita, sako „Delfi“...

Savaitgalis Kijeve: nebrangios, bet labai pikantiškos miesto linksmybės iš arti (26)

Orijus Gasanovas aplankė populiariausias Ukrainos sostinės vietas ir papasakojo, ką būtina...

Grupės pasaulio lietuvių heroizmas: už savo pinigus perka respiratorius ir siunčia juos seneliams Kinijoje (3)

Kinijos Šanchajaus mieste gyvenančio lietuvio architekto Mindaugo Skrupskelio namai siaučiant...

|Maža didelių žinių kaina