Prie šių pavardžių būtina paminėti ir verslininką Viktorą Ramoną, pakartojusį S.Dariaus ir S.Girėno skrydį per Atlantą. Be to, jis yra skrai-dymo instruktorius ir entuziastas. Lietuvos civilinės aviacijos administracijos vadovo pavaduotojas Alvydas Šumskas sakė, jog dabar skaičiuojama apie 130 nuosavų bendrosios aviacijos (laisvalaikio praleidimo) lėktuvų, tačiau dauguma jų registruota bendrovių vardu. 8 iš jų – sraigtasparniai. Dauguma jų yra naudoti. Užregistruoti 4 privatūs oro uostai.
Populiaresni maži
Kauno oro klubo vadovas Algimantas Žentelis neslėpė, kad jų angaruose stovi nemažai privačių lėktuvų.
Iš 50 šio klubo narių 7 turi privačius lėktuvus. Dauguma įsigiję lengvus (iki 500 kilogramų), vienmotorius, dažniausiai dviejų vietų lėktuvė-lius. Daugelis mano, kad tai sportiniai lėktuvai, tačiau tai lengvos, dažniausiai pramoginės paskirties skrydžio priemonės. Kitos klasės lėktu-vuose yra nuo 2 iki 8 vietų. Jie būna vienmotoriai ir dvimotoriai bei sveria iki pusantros tonos. Pastarieji brangesni už sveriančius iki 500 kilogramų. O populiariausi – keturviečiai.
Naujų - vienetai
Lėktuvai dažniausiai perkami naudoti. Anot A.Žentelio, naujų tėra keli.
Kiek kainuoja lėktuvas? „Galima įsigyti ir už 70 tūkstančių, bet tokio reikia paieškoti, – aiškino A.Žentelis. – Yra pirkusių už 205, 280 ar 450 tūkstančių litų. Naujas kainuoja nuo 350 tūkstančių litų. Aišku, yra ir milijonus kainuojančių verslo klasės lėktuvų, bet Lietuvoje, atrodo, dar niekas tokių neturi“.
Privatininkai lėktuvus naudoja pramogoms ir verslo kelionėms. Norint skristi į užsienį, reikia specialios piloto licencijos. Lietuvoje lėktuvų savininkai greitai gali nuskristi į Palangą, Vilnių ar Klaipėdą. Tai ne tik greita – tuo pačiu patiriamas ir pramogos, malonumo jausmas.Ar bran-gus privataus lėktuvo išlaikymas? Kol lėktuvas negenda, tol, kaip ir automobilis, jis nėra itin brangus. Priklauso nuo remonto ir detalių. Labai lengvu lėktuvu nuskristi iš Vilniaus į Palangą kai kuriems atrodys vieni juokai – per valandą toks lėktuvas sunaudoja apie 20 litrų benzino. Skrydis trunka nuo pusantros iki dviejų valandų. Nauji, labai lengvi lėktuvai, vieną kokių yra įsigijęs J.Milušauskas, gali nuskristi per valandą.
Kainuoja nusileidimas
Sunkesni bei galingesni lėktuvai gali atstumą įveikti per 50 minučių, tačiau degalų sąnaudos yra taip pat didesnės – 35 litrai per valandą.
Pirmos trys saugojimo oro uoste valandos privatiems lėktuvams yra nemokamos. Bet prieš tai yra skaičiuojamas nusileidimo mokes-tis. Jis priklauso nuo lėktuvo galingumo bei svorio. Lengviems lėktuvams už nusileidimą tenka mokėti nuo 100 iki 200 litų. Kaina priklau-so ir nuo to, ar esi pilotų asociacijos narys. Jei nesi – moki daugiau. Po trijų valandų stovėjimo vėl tenka sumokėti paros mokestį – apie 50 litų.
Įrangos nedaug
„Tik užsieniečiai kol kas užsako ypatingos įrangos, bet dažniau sraigtasparniams. Juose yra net baras, tualetas, televizoriai, galima vaikščioti. Mažuose lėktuvėliuose yra tik minimali įranga, nes jie skraidyti gali tik geromis oro sąlygomis dieną. Sunkesniuose įrengta sudėtingesnė technika. Jie gali tūpti tarptautiniuose oro uostuose, kai matomumas tik kilometras ir tvyro rūkas. Yra ir antiapledėjimo įranga. Dažnai tai būna 6–8 vietų lėktuvai. Juose – šiuolaikinė kompiuterinė valdymo pulto įranga“, – pasakojo A.Žentelis.
Lėktuvo garažus ar angarus šalyje įsigiję daug privačių asmenų. Jų statybos kaina prasideda nuo 200 tūkstančių litų, o pakilimo take-liui įrengti nepakanka ir pusės milijono.
