Pasaulio oro erdvėje – betvarkė. Vienas po kito atidedami skrydžiai, netrūksta ir atšauktų. Keliautojams, išsiilgusiems svečių šalių, išsikvėpusi pandemija plačiai atvėrė duris, tačiau su turistų antplūdžiu aviakompanijos nebesusitvarko. Didžiausia problema – Europoje.
„Niekas turbūt nesitikėjo, kad kelionės sugrįš į priešpandeminį laikotarpį ir sugrįš su tokia jėga ir taip greitai. Per pandemiją aviakompanijos, kelionių organizatoriai ir visi kiti turizmo sektoriuje tikrai stipriai nukentėjo ir atleido darbuotojų nemažą dalį. Jie pakeitė savo specialybes ir todėl toms aviakompanijoms labai sunku susigrąžinti darbuotojus atgal“, – komentavo kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas-Makalius.
„Vieni nenori grįžti, kiti yra naujokai, naujokus apmokyti aviacijai užtrunka laiko: jie turi baigti tam tikrus kursus, egzaminus išlaikyti ir t.t. Tai jie nespėja ir tiesiog trūksta darbuotojų“, – teigė „Delfi“ kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas.
Gasanovas pasakoja, kad prie darbuotojų trūkumo prisideda ir streikai. Augančios kainos skatina protestuoti ir aviakompanijų darbuotojus.
Pasak Makaliaus, pagal Europos sąjungos įstatymus dėl atšauktų ar atidedamų skrydžių keliautojams priklauso kompensacijos. Jei apie daugiau nei trimis valandomis atidėtą ar atšauktą skrydį keliautojas sužino likus mažiau nei 14 dienų iki skrydžio – jam priklauso kompensacija nuo 250 iki 600 eurų, priklausomai nuo skrydžio atstumo.
„Oro bendrovė turi būti Europos Sąjungoje registruota bendrovė, o jeigu ne, tai tuomet skrydis, kuris yra atšauktas ar atidėtas, turėtų vykti iš ES į ne ES. O tokiu atveju tai gali būti bet kokia pasaulio aviakompanija“, – teigė R. Širvinskas-Makalius.
Kompensacija nepriklauso, jei vyksta darbuotojų streikas. Tačiau tada keleivis gali reikalauti, kad juo būtų pasirūpinta.
„Pavyzdžiui man nutiko tokia situacija birželio mėnesį, kuomet aš nespėjau perskristi į kitą skrydį Atėnuose, aviakompanija man privalėjo suteikti nakvynę, maitinimą ir pervežimą iki viešbučio ir atgal, be to man galbūt turėtų arba ne priklausyti papildomai kompensacija“, – sako jis.
Nenumatytiems atvejams Makalius rekomenduoja turėti planą B. Be to, visada sekti skrydžio statusą: prisijungti prie užsakymo arba stebėti aviakompanijos pardavimus. Gali būti, kad skrydžiai panaikinti, o informacijos apie tai dar nėra. Jis nepataria užsisakinėti ir papildomų paslaugų, už kurias pinigai negrąžinami.
„Pavyzdžiui, keliautojai mėgsta užsakyti viešbučio kambarius, kurių atšaukimas yra negalimas arba mokėjimas yra negrąžinamas. Taip pat automobilio nuoma“, – teigia jis.
Jei asmuo keliauja į renginį, pavyzdžiui, koncertą Europoje – Makalius pataria nepirkti skrydžių renginio dieną.
Itin dažnai keliaujantis Gasanovas pasakoja: šiuo metu dėl darbuotojų trūkumo oro uostuose verda tikras pragaras: eilės ilgesnės nei per pačius didžiausius išpardavimus, o pietinėse šalyse tvyro žliaugiančio prakaito kvapas.
„Apsirenkite sluoksniais drabužius. Jei dedatės džemperį ar megztuką kokį, žmonės mėgsta apsirengti šilčiau lėktuve, nes ten yra vėsinama, kad neperšaltų, tai užsidėkite kažką po tuo šiltesniu rūbu, kad galėtumėte oro uoste nusirengti. Nes pavyzdžiui Kretos oro uoste praėjusį savaitgalį buvo tokia masė žmonių, buvo taip karšta, kad tiesiog išsirenginėjo visi ir ten jau mažai trūko, kad moterys, merginos būtų su liemenukais“, – sako O. Gasanovas.
Oro uostuose teks pakovoti ir dėl sėdimų vietų.
„Tai ką daryti? Žiūrėkite į švieslentes ir ieškokite skrydžių, kurie išskrenda artimiausiu laiku ir eikite prie tų skrydžių ir laukite, kol ta masė žmonių sulips į lėktuvą ir taip atsilaisvins vietos“, – prideda jis.
Žmonės belaukdami išalksta, todėl patyręs keliautojas pataria su savimi visada turėti užkandžių, kad netektų valandų valandas stovėti eilėje dėl sumuštinio.
„Einamuoju laiku turėkite su savimi užkandžių. Tai riešutai, ar kokie, aš pavyzdžiui, su savimi visada turiu džiovintų mangų. Yra puikus dalykas, kuris labai padeda: ir cukraus yra, ir skanu, ir užvalgai truputėlį“, – komentuoja O. Gasanovas.
