Metro išspręstų daug klausimų
Pasak D. Gedvilo, Lietuvos statybininkų asociacijos bendruomenė yra stačiusi metro ir Helsinkyje, ir yra įrenginėjusi požeminę elektrinę metro infrastruktūrą Švedijoje, gėlo vandens saugyklas Norvegijoje, tad Lietuvos statybininkai supranta ir žino, kaip ir ką reikia daryti.
„Jie turi patirties. Tą patį metro stočių įrengimą Suomijoje pakvietė daryti Lietuvos statybininkus, tai lietuviai yra statę metro, ir mes manome, kad ypač šiame politiniame kontekste, kai karas Europoje jau vyksta porą metų, ir man pačiam teko būti Kyjive prieš metus laiko ir matyti, kaip Kyjivo gyventojai slepiasi metro, ir man bebūnant sirena kaukė, o aš galvojau, ką daryti, kur bėgti. Iš tikrųjų, galvoju, kad pats laikmetis diktuoja, kad metro labai pagerintų situaciją Vilniaus miesto gyventojams“, – teigė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.
Anot jo, jeigu šiandien gatvėje sutikto žmogaus paklaustume, ką jis darytų sužinojęs apie oro pavojų, matytume sutrikusius veidus.
„Metro galėtų išspręsti ir priedangų klausimą, ir gėlo vandens saugyklų, ir kuro saugyklų, ir elektros gamybos klausimus. Galėtų daug klausimų išspręsti“, – teigė S. Gedvilas.
Slėptuvės metro – kur kas pranašesnės
Aplinkos ministerija siūlo naują reglamentavimą, kaip nuo kitų metų galėtų atrodyti slėptuvės, po naujai statomais daugiabučiais. Pasak D. Gedvilo, metro pranašumą slėptuvių po daugiabučiais atžvilgiu, galima pagrįsti tais pačiais Ukrainoje matomais pavyzdžiais.
„Ukrainiečiai yra įsirengę net pirmos medicininės pagalbos punktus metro stotyse ir, priklausomai nuo laiko, kiek turi žmonės slėptis, taip turi būti įrengta metro infrastruktūra. Jeigu, pavyzdžiui, žmogus turi slėptis daugiau kaip 24 valandas, tai turi būti ir oro vėdinimo sistema, ir kanalizavimo, ir vandens tiekimo sistema, ir maisto ruošybos sistema, ir daugybė kitų dalykų“, – aiškino jis.
Pašnekovas taip pat pridūrė, jog, slėptuves statant atskirai, jų išlaikymas kainuotų ženkliai daugiau.
„Jeigu turėtume metro, tai, savaime aišku, kad metro yra eksploatuojama infrastruktūra, joje gali būti ir priežiūros tarnyba, ir daugybė dalykų, kuriuos prižiūri metro, bet, jeigu statome atskirai priedangą, tai reikia samdyti tada atskirą personalą, kad tą priedangą prižiūrėtų.
Man pačiam sovietmečiu yra tekę statyti požeminę slėptuvę Naujininkuose ir aš žinau, kad, pavyzdžiui, Rusijos kariškiai atjungė vėdinimą ir kvietė vėl statybininkus po pusės metų iš naujo renovuoti ir perstatyti tą slėptuvę, nes, pasirodo, ten ventiliacijos reikia daugiau, reikia atitinkamai ne tik vėdinimo, bet ir filtrus keistis – daugybė įvairių dalykų“, – pasakojo D. Gedvilas.
Taigi, pasak pašnekovo, metro būtų pats geriausias ir racionaliausias sprendimas Vilniui.
Siūloma jau ne pirmąkart
Nors įrengti metro Vilniuje buvo siūloma jau ne kartą, sprendimo miestas – atsisakydavo. Taip būdavo tiek dėl finansinių priežasčių, tiek dėl demografijos, esą Vilniuje nėra tiek gyventojų, kad toks projektas atsipirktų. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento teigimu, šiuo atveju motyvacijos suteikia kaimynų estų požiūris.
„Turėjau susitikimą su Estijos iniciatyvine grupe, kurie taip pat siūlo statyti Taline metro ir taip spręsti civilinės saugos problemas. Talino svečiai man papasakojo, kad jie mano, jog, jeigu dabar pradėsime projektuoti, statyti metro, ieškoti finansinių išteklių, jie sako, kad mes metro paleisime tik 2035 metais. Mes dabar net paruošiamųjų darbų nedarome, tai, kiek bus gyventojų Vilniuje 2035 metais – nežinau, ar šiandien gali kas atsakyti“, – teigė D. Gedvilas.
Negana to, pašnekovas teigė žinantis bent 5 miestus, kurie yra mažesni negu Vilnius, tačiau juose metro yra.
„Aš esu tikras, kad Vilnius auga. Kiekvienais metais ne mažėja, o auga ir, jeigu pasiskaičiuosime, kiek per metus užauga Vilnius, pamatysime, kad 2035 metais mes turėsime tikrai pakankamą kiekį gyventojų, kurie patogiai važinės, turėsime ekologišką transportą. Jeigu šiandien pradėsime projektuoti, numatyti metro trasas, kur bus elektrinė požeminė, kur bus vandens saugykla, kuro saugykla – būtų labai šaunu“, – teigė D. Gedvilas.
Visą reportažą rasite LNK portale:
