Šis atvejis yra rimtas priminimas ir Lietuvai, kuriai taip pat gali susiklostyti panaši situacija energetikos sektoriuje. Kadangi dėl valstybės paramos teisėtumo gali nuspręsti tik EK, pirmiausiai panagrinėkime jos argumentus Estijos atveju. Komisija nustatė, kad nuo 2006 m. nuostolingai veikiančioms valstybės valdomoms Estijos oro linijoms valstybė bent tris kartus išskirtinėmis sąlygomis suteikė finansinę paramą. EK savo sprendimą dėl neteisėtos paramos pagrindė tuo, kad pagalba buvo teikiama pakartotinai, nors „Estonian Air“ finansinė situacija negerėjo. Be to, parama per dvejus metus buvo suteikta tris kartus ir planuota artimiausiu metu ją padidinti dar 40 mln. eurų.
ES teisės aktais ir Europos Komisijos suformuota praktika numato, kad finansinių sunkumų patiriančiai privačiai ar valstybės įmonei valstybė savo ištekliais gali pagelbėti tik vieną kartą per dešimt metų. Estijai nepalankų sprendimą lėmė ir tai, kad pagalba buvo teikta nesant restruktūrizavimo plano, kuris užtikrintų, kad suteikta parama rinkoje neiškraipys konkurencijos.
Tad kol Estija tvarkosi su neteisėtai suteiktos valstybės paramos pasekmėmis, Lietuva tuo metu ruošiasi išsiaiškinti, ar energetikos sektoriuje suteikta pagalba yra teisėta. Jau kuris laikas viešojoje erdvėje kyla pagrįstų klausimų dėl valstybės pagalbos teisėtumo viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) elektros energetikos sektoriuje.
Dabar VIAP teikia elektros energetikos įmonės, siekdamos įgyvendinti Lietuvos energetikos, ekonominės ir aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus bei siekdamos užtikrinti visuomenės interesų įgyvendinimą. Šias konkrečias ir valstybiniais ištekliais remiamas paslaugas nustato Vyriausybė. Ji numatė, kad tarp tokių paslaugų, kaip elektros energijos tiekimo saugumo ir sistemų rezervų užtikrinimas, strateginių elektros energijos gamybos ir infrastruktūros objektų energetiniai projektai, yra dosniai skatinama ir efektyvi kogeneracija bei kita, atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti, elektros energijos gamyba.
Savo ruožtu LR Konkurencijos taryba šiemet jau pareiškė nuomonę, kad VIAP finansavimo schema ir joje taikomos paramos priemonės gali turėti valstybės pagalbos požymių. Atsižvelgusi į tai, taryba rekomendavo Energetikos ministerijai pradėti VIAP finansavimo schemos derinimą su EK, nes tik ši institucija turi išimtinę kompetenciją nuspręsti, ar valstybės taikomos paramos priemonės yra teisėtos. Šią problemą paaštrina ir tai, kad VIAP finansavimo schema tam tikroms paslaugoms Lietuvoje taikoma jau ilgą laiką, be išankstinio suderinimo su EK. Kaip žinoma, apie planuojamą suteikti valstybės pagalbą būtina iš anksto pranešti EK, kuri ir nusprendžia, ar tokia pagalba yra suderinama su ES vidaus rinka.
Tad Energetikos ministerija šiuo metu jau vertina, ar elektros energijos gamybos skatinimas per VIAP schemą atitinka teisėtai valstybės pagalbai keliamus reikalavimus. Taip pat planuojama pradėti su EK suderinti tokios pagalbos suteikimą.
Jeigu būtų nustatyta, kad valstybės pagalba VIAP skatinimo schema elektros energijos gamintojams buvo teikiama neteisėtai, elektros energijos gamintojai VIAP lėšas privalės grąžinti į valstybės biudžetą su palūkanomis. Jei neteisėtai suteikta parama nebūtų grąžinta, Europos Komisija kreiptųsi į ES Teisingumo Teismą dėl ES teisės aktų pažeidimo. Teismui pripažinus, kad valstybė neteisėtai nesiima priemonių įvykdyti Europos Komisijos nurodymą, Lietuvai gali būti skirta reikšmingo dydžio bauda.
Tad dabartinis Estijos pavyzdys ir pagrįsti klausimai dėl VIAP schemos rodo, kad Lietuvos viešosios valdžios institucijoms ir privatiems ūkio subjektams būtina tinkamai išmanyti teisės aktų reikalavimus valstybės pagalbai ir galimas pasekmes, jei ji būtų pripažinta neteisėta.
