Tarpmiestinio susisiekimo autobusais reforma buvo siekiama suteikti privalumų keleiviams. Susisiekimo ministerija prieš imantis pokyčių skelbė, kad dėl nustatytų naujų reikalavimų gerės paslaugų kokybė, o reguliarių maršrutų autobusais bus galima pasiekti visus Lietuvos regionus. Taip pat teikiant viešąją paslaugą, bus užtikrinti autobusų reisai ir tais maršrutais, kurie vežėjams yra nepatrauklūs ar nepelningi. Tačiau, panašu, kad išėjo priešingai – keleiviai dėl pokyčių po liepos 1 d. patiria didelių nepatogumų.
Žmonės sėdi ant grindų ir laiptų
Štai vilnietė Gabija neseniai autobusu savaitgaliui vyko į gimtinę, tačiau pamatė chaotišką situaciją autobusų stotyje ir pakeliui į Uteną.
„Penktadienį nebegavau bilieto į artimiausią autobusą, nors įprastai taip nebūna. Tada nusipirkau bilietą į vėlesnį reisą, bet galiausiai ir į tą autobusą žmonės nebetilpo. Pajudėjus iš Vilniaus autobusų stoties, dar buvo likusi viena laisva vieta, tačiau pakeliui esančiose stotelėse autobuso laukė dar nemažai žmonių. Tuo metu po darbų tai jau buvo paskutinis į Zarasus vykstantis autobusas, tad norintiems ten nuvažiuoti autobuse teko sėdėti ant žemės ar laiptų, nors pagal taisykles, taip negalima.
Tačiau ne visi vairuotojai priima papildomai žmonių, nes nenori rizikuoti baudomis. Pavyzdžiui, daugiau žmonių į Uteną vykstantį pilną autobusą kitas vairuotojas nebepriėmė, sakė laukti kito į Rokiškį vykstančio autobuso. Žmonės nerimavo, ką jiems teks daryti, jei vairuotojas nebepriims į paskutinį autobusą.
Su manimi važiavo pora vyresnio amžiaus moterų, kurios sakė pakelėje esančioje stotelėje pralaukusios penkias valandas ir galiausiai nusprendusios vykti į stotį“, – pasakoja Gabija.
Vairuotojai rizikuoja baudomis
Pasak jos, žmonės įvairiausiais būdais bando patekti į autobusus, tad kartais pavyksta vairuotojus įtikinti juos priimti.
„Visai neseniai tokią situaciją matė ir mano pusseserė, vykusi iš Kupiškio į Vilnių. Ji pasakojo, kad žmonės nebetilpo į autobusą, vairuotojas nenorėjo jų įleisti, tačiau žmonės įsiprašė. Viena moteris sakė, kad vyksta pas gydytojus, o kito vizito tektų laukti labai ilgai. Keleiviai net sakė, kad patys galėtų sumokėti baudas už vairuotoją, šis juos įleido, bet paaiškino, kokio dydžio baudos, ir kad žmonės tikrai jų nesumokėtų“, – pažymi vilnietė.
Tokių situacijų nuo liepos 1 d. pasitaiko ne viename tarpmiestiniame maršrute, mat įvykdžius tolimojo susisiekimo reformą, keleivių vežėjai nebegali naudoti senesnių kaip 14 metų autobusų, tad paprasčiausiai trūksta reikalavimus atitinkančių autobusų, kuriais galima vežti keleivius.
Lietuvos keleivių vežėjų asociacijos prezidentas (LKVA) Gintaras Nakutis Delfi patvirtino, kad sumaišties kai kuriuose maršrutuose iš tiesų pasitaiko, tačiau ne visomis kryptimis.
„Lygiai taip pat buvo per kovidą: turėjo būti užpildyti tik pusę autobusų, keleiviai sėsti kas antrą sėdynę. Lygiai taip pat vairuotojai galėdavo susilaukti baudų, bet rizikuodavo. Kaip nepaimti, jei žmogus stovi ir laukia paskutinio autobuso, o jį susirinko daugiau žmonių. Kita vertus, tikriausiai vairuotojas net neims papildomai žmonių, jei reikia toli važiuoti. Čia jau – vairuotojo atsakomybės klausimas“, – kalba jis.
„Galbūt (sumaištis – red.) labiau jaučiasi tam tikromis kryptimis, nes nuo liepos 1 d. neliko kai kurių tolimojo susisiekimo maršrutų. Neliko dalies iš Utenos ir Zarasų važiuojančių, yra ir daugiau tokių maršrutų, kuriais paprastai vyksta mažiau keleivių“, – priduria pašnekovas.
Gerokai sumažėjų vežėjų ir maršrutų
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) duomenimis, nuo 2023 liepos 1 d. keleivius 230 tolimojo susisiekimo maršrutais veža 28 vežėjai, kai metų pradžioje buvo 252 tolimojo susisiekimo maršrutai, kuriais vežė 33 vežėjai. LKVA prezidentas priduria, kad dar priešpandeminiais 2019 m. Lietuvoje buvo 43 vežėjai ir 360 maršrutų. Anot jo, pokyčius lėmė kelios priežastys: nuostolinga vežėjų veikla ir transporto priemonių, atitinkančių naujus reikalavimus, trūkumas.
„Pirmiausia pandemija padarė savo darbą. Žmonėms buvo rekomenduojama nesinaudoti viešuoju transportu, todėl susiformavo kiti įpročiai – akivaizdu, kad žmonėms labiau aptinka važiuoti lengvaisiais automobiliais, nesvarbu, kiek kainuoja degalai. Taigi lyginant su 2019 m., keleivių skaičius sumažėjęs maždaug trečdaliu. Automatiškai nunyko maršrutai, nes yra nuostolingi.
Kita priežastis – nuo liepos 1 d. sudarytose sutartyse vežėjai negali vežti keleivių senesniais nei 14 metų autobusais. O tokių autobusų ne visos įmonės turi, kiek jų reikėtų, kad užtikrintų keleivių vežimą visuose savo maršrutuose“, – komentuoja G. Nakutis ir priduria, kad vežėjams buvo paliktas per trumpas laiko tarpas pasiruošti pokyčiams.
„Visų pirma įgyvendinti pokyčius duota per mažai laiko, kai kurie vežėjai užsisakė keliasdešimt naujų autobusų, kurie turėtų atvykti metų pabaigoje. <...> Dabar nemažai nežinomybės – vežėjams paliktas 18 mėn. pereinamasis laikotarpis, o po jo neaišku, ar išliks visi tie patys maršrutai, ar galės, kaip dabar įpratę, keleiviai važiuoti tuo pačiu laiku ar ne. Tai stabdo investicijas ir kelia didelį susirūpinimą“, – teigia jis.
LTSA sutinka, kad pokyčiai teisiniame reguliavime turėjo įtakos vežėjams, priimant sprendimus dėl tolesnės veiklos vykdymo, kadangi vežėjai iki šių metų birželio 1 d. įstaigai turėjo pateikti prašymą ir įsipareigoti ne trumpiau kaip 18 mėn. laikotarpiu tęsti paslaugų teikimą tais pačiais maršrutais ir reisais, kuriais paslaugos buvo teikiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo.
„Vežėjai, priimdami sprendimus dėl paslaugų tęsimo, analizavo tolimojo susisiekimo maršrutus ir jų reisus, o nuostolingų atsisakė. Daugiausiai susirūpinimo iš vežėjų kilo dėl nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Kelių transporto kodekso nuostatų, kuriose buvo nustatyti reikalavimai autobusams, o ypač reikalavimas dėl autobusų amžiaus“, – teigia LTSA.
LTSA: spręsti problemas išlieka didelis iššūkis
Įstaiga patikino, kad chaotiška situacija kai kuriuose maršrutuose yra žinoma, tačiau problemas esą ėmėsi spręsti pačios savivaldybės.
„Gauname keleivių paklausimų ir prašymų, tačiau pastebime, kad dažniausiai problema dėl pablogėjusio susisiekimo kyla dėl vietinio susisiekimo maršrutų trūkumo, kadangi gyventojai iš aplinkinių vietovių tolimojo susisiekimo maršrutais keliaudavo norėdami pasiekti savivaldybės, kaip administracinio vieneto, centrą. Pastebime, kad savivaldybės ėmėsi aktyviau spręsti susidariusias problemas ir pagal joms pavestą funkciją – organizuoti vietinį susisiekimą“, – komentuoja LTSA.
Anot jos, spręsti susidariusias problemas išlieka didelis iššūkis, mat nėra galimybių keisti autobusų tvarkaraščių.
„Kadangi vežėjai nuo 2023 m. liepos 1 d. yra įsipareigoję ne trumpiau kaip 18 mėnesių laikotarpiu tęsti paslaugų teikimą tais pačiais maršrutais ir reisais, kuriais paslaugos buvo teikiamos iki įstatymo įsigaliojimo, todėl tolimojo susisiekimo maršrutų ar jų reisų pakeitimai nėra galimi. Taip pat šiuo metu galiojantys teisės aktai LTSA nesuteikia teisių keisti tolimojo susisiekimo maršrutų eismo tvarkaraščių, kurie galioja nuo 2023 m. liepos 1 d., todėl spręsti susidariusias problemas išlieka didelis iššūkis“, – nurodo administracija.
Į rinką neatėjo nė vieno naujo vežėjo
Tikimasi, kad situacija pagerės, kai į rinką ateis nauji vežėjai.
„Šie vežėjai eismo tvarkaraščius susidarys patys. Pagal Kelių transporto kodekse nustatytus reikalavimus, tolimojo susisiekimo maršrutų nustatymas tampa gana sudėtingas procesas, kurio metu turi būti įvertintos įvairios aplinkybės ir duomenys, kadangi, be kita ko, sudaromo maršruto trasa turi nesutapti su kitų maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų, palyginti su kiekvienu esamu maršrutu atskirai, tad akivaizdu, kad turi būti vertinami ir nustatomi ne pavieniai maršrutai, kurių šiuo metu reikėtų labiausiai, o vertinamas ir dėliojamas visas naujas tolimojo susisiekimo maršrutų tinklas“, – pažymi LTSA.
Reformuojant tarpmiestinio susisiekimo autobusais sistemą, buvo siekiama paskatinti konkurenciją, į rinką pritraukiant naujų vežėjų. Tačiau iki šiol tokių neatsirado.
„Nauji vežėjai į rinką galės įeiti tik LTSA nustačius tolimojo susisiekimo maršrutus, ties kuo jau dirbame. Tačiau kodeksas numato, kad ir vėžėjai turi teisę siūlyti LTSA nustatyti tolimojo susisiekimo maršrutus. Pastebime pavienių įmonių susidomėjimą, tačiau didelio jų antplūdžio nesame sulaukę“, – Delfi nurodo LTSA.
Pasigenda lankstumo
Tiesa, vežėjams nuostolingus maršrutus, kurių atsisakė ir kur gyventojams sumažėjo arba visai nebeliko susisiekimo galimybių, galėtų remti valstybė, tačiau ne viskas taip paprasta, mat yra tam tikri reikalavimai.
„Teisės aktai iki 2023 m. liepos 1 d. nenumatė galimybių subsidijuoti nuostolingų vežimų tolimojo susisiekimo maršrutais, tad tokių maršrutų vežėjai tiesiog atsisakė. O nuo šios datos pasikeitęs teisinis reguliavimas jau numato galimybes LTSA sudaryti viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimą naujai nustatytiems maršrutams, kurie vežėjams galbūt būtų nepatrauklūs, bet socialiai reikalingi, tačiau tai galės būti taikoma tik konkrečiais atvejais, atitikus visus Kelių transporto kodekse nustatytus kriterijus“, – nurodo LTSA.
Pasak G. Nakučio, vežėjai pasigenda lankstumo, kuris padėtų spręsti susidariusias problemas.
„Jeigu vežėjas turi galimybių, tuose problematiškuose maršrutuose galėtų leisti didesnius autobusus, bet yra taisyklės. <...> Vežėjai, jei tik turi laisvų autobusų, galėtų pridėti papildomų reisų ten, kur jų trūksta, bet neleidžiama. LTSA iki šiol neleisdavo keistis laiko, tvarkaraščių ir pridėti autobusų net per šventes, pvz., Velykas ar Kalėdas, kai žmonės masiškai grįžta namo. Sako, kad tam nėra teisinio pagrindo, bet manome, kad jis yra, žmonėms juk reikia padėti.
O kai keleivių nėra, pvz., naujųjų metų rytą, autobusas pagal tvarkaraštį turi išvažiuoti 5 val. Klausiame, gal galima pavėlinti ir išvažiuoti, tarkime, 8 val., bet negalima“, – pavyzdžius pateikia keleivių vežėjų atstovas.
LTSA patikina neribojanti vežėjų galimybės pasirinkti keleivius vežti didesne transporto priemone, tačiau ji turi atitikti Kodekse nustatytus reikalavimus.
