„Dar taip nėra buvę, kad vienuoliktą valandą turgus ištuštėtų. Jei čia dar valandžiukę ar valandą pasivaikščiosite, pamatysite, jog ne tik pirkėjų, bet ir pardavėjų nebeliks“, - pakruojiečiui pritarė šiauliškis Jonas Vitkauskas.
„Anksčiau šiame turguje tiesiog knibždėjo tamsaus gymio žmonių. Ypač gausu buvo kirgizų, tadžikų. Jie iššluodavo praktiškai viską, net tik metalo laužui tinkančias lūženas. Kaip mes juokaudavome, kirgizas nupirks viską, kas tik tiktų kupranugariui pririšti. Svarbiausia jam, kad tik pigu būtų. Tadžikai pirkdavo kiek geresnius automobilius. Jie netgi mėgdavo pabrėžti: mes - ne kirgizai, mes – tadžikai, ir bet kokios griuvenos mums nesiūlykit. Bet šiandien jūs turguje nei kirgizų, nei tadžikų, nei kitokių už Europos Sąjungos ribų gyvenančių užsieniečių nebesutiksite. Jie - jau egzotika. O būtent už ES ribų iškeliaudavo per 70 proc. šiame turguje parduotų automobilių“, - aiškino raseiniškis Vidmantas Petraitis.
Burnoja prieš Šengeną
Bet pora egzotiškų pirkėjų Radviliškio turguje vis dėlto pavyko sutikti. Iš to, kad nemažai žodžių jie mokėjo lietuviškai ir visai neprastai kalbėjo rusiškai, buvo galima spręsti, jog jie - dažni svečiai Lietuvoje. Bet „Valstiečių laikraščiui“ prisipažino, kad, ko gero, daugiau nebeatvažiuosią. Lietuvai įsiliejus į Šengeno erdvę, mūsų šalis jiems tapo sunkiai pasiekiama.
„Pirmiausia labai sunku gauti vizą. Jos laukti reikia iki dviejų mėnesių, ir tai ne visada išduoda. Gal kokios jų kvotos yra? Be to, vizos labai pabrango. Anksčiau kainavo 100 eurų, o dabar - 300. Už tiek ir patį automobilį gali nusipirkti. Kiek girdėjome, kažkokių negerumų yra jūsiškėje ambasadoje, kažkokių pasikeitimų. Mes nežinome, kas ten pasidarė, bet kad yra blogai, tai faktas. Žiūrėkit, šiandien turguje nėra nė vieno tadžiko. Jeigu net tie piniguočiai čia nebesirodo, vadinasi, tikrai kažkas negerai“, - vienas kitą pertraukinėdami pasakojo pirkliai iš svečios šalies, žadėdami daugiau čia nebeatvykti, nebent koks lietuvis juos iškviestų ir jie vyktų kaip į svečius. Tada viskas būtų paprasčiau.
Bet lietuviai į tokius jų prašymus kol kas neatsiliepė. “Bet juk mes jums gero padarytume, iš jūsų šalies automobilius pirktume“, - tikino svečiai. „O mes privalėtume prisiimti visą atsakomybę už savo svečią, kurio visai nepažįstame“, - replikavo pokalbio klausęsis lietuvaitis.
Monkės biznis
Kėdainiškis Arūnas Urbontaitis sakė, jog naudotų automobilių prekyba baigia savo erą. Tiek, kiek jų buvo įvežama, Lietuvos gyventojams tikrai nebereikia, o tiems, kurie galėjo, norėjo ir mielai pirko, kelią pastojo Šengeno erdvė.
„Juk Lietuva naudotiems automobiliams buvo tik tranzitinė šalis. Šiandien mūsų šalyje prastesnius automobilius perka tik kaimo žmonės. Ir tai, jei tie automobiliai yra dyzeliniais varikliais, - kad galėtų naudoti kompensuojamuosius degalus. Privarėme kiemus automobilių, tikėjome, jog, pavasariui praaušus, kaip nors parduosim, bet kur tau... O kai ilgiau kieme palaikai, tai ir ką įdėjęs nebesusigrąžini. Tik eini, blizgini prieš kiekvieną turgų, dulkeles valinėji, o naudos... - dūsavo A.Urbontaitis, šmaikštaudamas, jog lietuvių parduodami automobiliai tokie švarūs todėl, kad ilgai pirkėjų laukia. - Kažkodėl manoma, kad vokiečiai - tvarkingi žmonės, kad jų automobiliai labai prižiūrėti. Nieko panašaus. Pamatytumėt, kokias mašinas mes iš jų nuperkame... Tai lietuviai jas išblizgina pirkėjus beviliodami. Bet, žinokit, ir tai jau „nebesuveikia“… Aš šiandien net padangų magaryčioms atvežiau, bet vis tiek niekas net nepaklausė automobilio kainos“.
Liko tik prisiminimai
Pasvalietis Juras Mitka prisipažino savąjį BMW pardavinėjąs jau nuo sausio. Jam gerai, kad turi bent nuolatinį darbą, tad prekyba automobiliais - tik buvusio verslo prisiminimai, beje, gana liūdni. Prekeivis atsidūsta: „Šis verslas daug aukų pareikalavo. Daug vyrų ir galvas padėjo, ir pinigus prarado“.
Po turgų dairęsi pirkėjai „Valstiečių laikraščiui“ irgi sakė, jog nebe pirmą kartą mato tuos pačius automobilius, tad turi viltį, jog jų kainos kažkurią turgaus dieną bus mažesnės. Radviliškiečiui Valdui patiktų 2005 m. gamybos BMW, bet už jį prašo 16 tūkstančių. Jis tikisi, jog netrukus sulauks nukainojimo.
Radviliškio automobilių turgaus direktoriaus Algirdo Lukošiaus prognozės dar liūdnesnės: dauguma įvežtų automobilių bus išrankiota dalimis ir parduota į metalo laužą, nes tiek naudotų automobilių, kiek jų dabar privežta, Lietuvai tikrai nereikės, o ypač senų. Ir „Valstiečių laikraščio“ kalbintas prekeivis J.Mitka prisipažino, jog jis pats, jei turėtų pakankamai pinigų, automobilį pirktų tik iš salono.
Turgų keičia aikštelės
Direktorius A.Lukošius mano, kad už poros metų mums įprasti automobilių turgūs visai išnyks. Liks tik automobilių pardavimo aikštelės, kurių yra visame pasaulyje, taip pat - ir Lietuvoje. Vien Radviliškyje jau dabar yra 11 tokių aikštelių, o gal net daugiau. Ir domėjimasis jomis vis labiau auga. Kasdien aikštelėse pirkėjų laukia apie 400 automobilių.
Direktorius Algirdas neslepia, jog didelis Radviliškio turgaus privalumas - čia veikiantis autoservisas, kuriame galima diagnozuoti daugelį parduodamo automobilio „ligų“, jei tik, žinoma, pirkėjas to pageidauja.
„T-a-aip... Jūs neįsivaizduojate, koks čia kadaise virė gyvenimas. Po kelias dienas vykdavo turgūs, automobilių eilės kilometrais gatvėje nutįsdavo. Vyrai ir degtinės, ir „plaštakių“ atsiveždavo, ir prigerdavo, ir susimušdavo... Bet visa tai - jau praeitis“, – liūdnokai tarė direktoriaus pavaduotojas Zenonas Šulma.
Automobilius keičia traktoriai
Turgaus direktoriaus A.Lukošiaus teigimu, automobilius čia netrukus pakeis naudota žemės ūkio technika: traktoriai, kombainai. Jau ir dabar nemažą turgaus dalį užima mašinos iš Anglijos, Olandijos, Vokietijos.
Anot direktoriaus, jų turgaus privalumas yra tas, jog jie ne tik parduoda, bet ir duoda savo prekei garantiją, rūpinasi ja ir pasibaigus garantiniam laikui. Direktoriaus nuomone, parvežti į Lietuvą traktorių ar kombainą daug sugebėjimų nereikia. Ir parduoti nėra sudėtinga. Bet ką kaimiečiui su įsigyta preke daryti, jei ši sugenda? Kuri šiandieninė mokymo įstaiga ruošia mechanizatorius darbui su vakarietiška technika, moko ją remontuoti?
Tuo tarpu UAB „Antaniškiai“ (pirkėjams labiau žinoma kaip Radviliškio automobilių turgus) turi sudariusi net mobilią remontininkų brigadą, kuri vyksta technikos remontuoti į atokiausius šalies kampelius.
Bendrovė turi ir modernią diagnostinę aparatūrą. Vakarietiška technika - ne tokia, kaip sovietinė, kurios remontui ir kūjo užteko. „Antaniškių“ vadovai Algirdas ir Zenonas džiaugėsi turį puikią mechanikų komandą. Paklausti, kaip jiems tai pavyko, kai šalies autoservisai verkia negalį net paprasčiausio suvirintojo rasti, atsakė, kad gero darbininko darbas turi būti ir brangiai apmokamas. Tuomet darbuotojų netrūks.
Ūkininkai užsuka dažniau
Tarp aikštelėje išrikuotų traktorių nardę Joniškio krašto ūkininkai Bukauskai keikė ES paramos tvarką dėl naudotos technikos. Ūkininkai skundėsi, kad lenkai gali žemdirbiui kompensuoti ir už naudotos technikos įsigijimą, o Lietuvos kyšininkai visokiausių trukdžių prigalvojo.
„Ir kiek tos naudos iš naujos technikos, jei visiškai nepagalvota apie jos remontą, techninę priežiūrą. Štai čia tai matai, kad verslininkas reikalą supranta“, - gyrė „Antaniškius“ žemdirbiai. Jie džiaugėsi ir tuo, kad įvažiavimas į turgų kainuoja tik 20 litų, ir ši kaina nekinta metų metus.
Ne visi gali pirkti naujausią brangią vakarietišką techniką. Tad nemažai ūkininkų, negavę valstybės paramos, vis dažniau suka į Radviliškio turgų.
