„Aš norėčiau iš įmonės pusės papasakoti truputį, kas įvyko, nes atrodo, kad kovo mėnesį buvo sutarta, visi suprato įstatymą vienodai ir toliau dirbam. Pereinamasis laikotarpis artėja, viskas, pasirašomos sutartys. Aš įsigijau ir pasirašiau sutartį – 20 autobusų, pagal naujus reikalavimus, pagal viską, tai man sudaro 7 mln. Bet šią, paskutinę savaitę, kodeksas yra traktuojamas kitaip. Yra sakoma, kad šie maršrutai, jie už kodekso ribų. Kaip tai suprasti? Kodėl taip yra iš ministerijos pusės?“ – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete teigė A. Indrašius.
„Žmonės praranda važiavimo galimybę, nes mums yra kišamas įstatymas, traktuojama kitaip įstatymai ir mes negalime judėti“, – pridūrė jis.
Taip pat, anot jo, tarp ministerijos ir transporto bendrovių trūksta komunikacijos, o to rezultate įmonės jaučiasi priverstos uždaryti maršrutus.
„Viceministras sako, kad čia nieko neįvyko. Brangieji, per tris metus, 100 maršrutų užsidarė, tai gal truputį pradėkime mąstyti ir bendrauti. Mes nieko neprašome, mes tik norime, kad tinklas veiktų toliau, kad gyventojai gautų paslaugas, o mes galėtume investuoti“, – sakė jis.
„Mažieji parkai uždarė maršrutus, nes nemato perspektyvos tuose maršrutuose, nes tie maršrutai yra traktuojami LTS, kad yra už kodekso ribų“, – paminėjo jis.
Liepos 1 d. įsigaliojo Kelių transporto kodekso pataisos, kuriomis siekiama pertvarkyti tolimojo susisiekimo autobusais rinką.
Jame nustatyta, kad vežėjų autobusai turi būti ne senesni nei 14 metų, o nuo 2026-ųjų jų amžius turės būti iki 10 metų. Į maršrutų aptarnavimą pretenduojančios įmonės privalo turėti metus galiojančią banko ar draudimo bendrovės garantiją, kurios dydis bus apskaičiuojamas maršruto atstumą kilometrais padauginus iš pusės metinių reisų skaičiaus.
Be to, numatomi aukštesni reikalavimai pirmos kategorijos autobusų stotims, kurių šiuo metu Lietuvoje yra aštuonios. Šios stotys turės būti pritaikytos žmonėms su negalia, jose turės būti įrengtos bilietų kasos, bagažo saugojimo kameros, poilsio kambariai vairuotojams. Pataisos taip pat numato galimybę į rinką bandančius patekti vežėjus tikrinti Lietuvos institucijoms siekiant nustatyti, ar jos neturi sąsajų su priešiškomis valstybėmis, už jų nėra sankcionuojamų asmenų ar įmonių.
Be to, įmonės turės įrodyti, jog vežėjas, jo steigėjai, kontroliuojantys asmenys, galutiniai naudos gavėjai nekelia grėsmės šalies saugumui. Nuo liepos į tarpmiestinių autobusų rinką ateinantys keleivių vežėjai šiuos reikalavimus turės atitikti iš karto, tuo tarpu senbuviams prisitaikyti prie keičiamų sąlygų suteikiamas 18 mėnesių pereinamasis laikotarpis. Lietuvos transporto saugos administracijos teigimu, birželio pabaigoje didžioji dalis rinkoje veikusių vežėjų buvo apsisprendusios tęsti veiklą pagal naują tvarką ir pasirašė su administracija tai numatančias sutartis.
Tikimasi, kad pertvarka padės pritraukti į rinką naujų dalyvių ir taip skatins konkurenciją – kad jos šiame versle trūksta, anksčiau skelbė Konkurencijos taryba.
