Metų pirkinys
2008 m. kovo 26 d. buvo paskelbta žinia – Indijos „Tata Motors“ už dvi bendroves sumokėjo 2,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių. Tiksliau – sumokės, nes sandoris bus baigtas šių metų liepą. „Ford Motors“ pardavinėjo abi įmones vienu metu, tad „Tata Motors“ teko įsigyti abi – „Ford“, parduodama pelną nešančią „Land Rover“, bet pasilikdama „Jaguar“, pasirištų sau akmenį po kaklu: kad kas šiuo metu pirktų šią bendrovė atskirai – labai abejotina.
„Tata Motors“ taip pat įgys teisę į „Rover“, „Daimler“ ir „Lanchester“ prekių ženklus. Tai daugiau nei dvigubai pigiau, nei „Ford“ sumokėjo už abi bendroves, įsigytas 1989 („Jaguar“) ir 2000 („Land Rover“) metais. Be to, po sandorio „Ford“ privalės įnešti 600 mln. JAV dolerių į pensinį „Jaguar“ ir „Land Rover“ fondą.
„Jaguar“ ir „Land Rover“ gamyklose Vakarų Midlandse ir Mersisaide šiuo metu dirba apie 16 tūkst. darbuotojų. Didžiosios Britanijos profesinės sąjungos palaimino šį sandorį, nors jų generalinis sekretorius Tony Woodley pareiškė apgailestaujantis, kad „Ford“ neįstengė išlaikyti šių dviejų bendrovių (nors jau kelinti metai „Land Rover“ padalinys dirbo pelningai, o susidomėjimas šiais britų klasikiniais visureigiais vis augo), ir tikintis, kad indų bendrovė laikysis savo pažadų (dauguma specialistų pažymi, kad ši įmonė paprastai tesi duotą žodį), o gamyba, ypač variklių Bridžendo ir Dagenhamo miestuose, ir darbo vietos bus išsaugotos Didžiosios Britanijos teritorijoje.
Taip pat „Tata Motors“ įsipareigojo vykdyti penkerių metų investicijų ir automobilių gamybos verslo plėtros planą – o juk tam artimiausiais metais reikės milžiniškų investicijų. Dabar pasirodęs naujasis „Jaguar XF“ sukurtas ir išleistas „Ford Motors“ investicijų sąskaita (tiesa, amerikiečiai čia šiek tiek nusuko – juk automobilio bazė, taupant lėšas, tiesiog modernizuota seno gero ir šiek tiek nerangus pirmtako „Jaguar S-Type“ pagrindu).
Taip pat jau pristatytas ir koncepcinis „Land Rover LRX“ modelis, pagamintas naudojant „Land Rover Freelander 2“ bazę – ir jam gaminti artimiausiu metu Halewoodo gamykloje taip pat reikės didžiulių investicijų. „Jaguar XJ“ – taip pat mielas, štai jau 40 metų mažai kintančios, klasikinės išvaizdos, modernaus vidaus, solidus automobilis, tačiau, kad ir kaip gaila, daugelio akimis žiūrint jau gerokai senamadiškas – juk jį taip pat reikės kažkuo pakeisti. Naująjį „XJ“ planuojama pristatyti po trejų metų – esą „Tata Motors“ jau pažadėjusi jam solidžias investicijas.
Priminsime, kad „Ford“ 1989 m. už 2,5 mlrd. JAV dolerių įsigijo „Jaguar“, o 2000 m. už 2,73 mlrd. dolerių – „Land Rover“. Bendrovių pardavimas „Tata Motors“ – dar 2007 m. rugpjūtį priimto sprendimo parduoti nepelningus padalinius įgyvendinimas. Nenuostabu – šiais metais „Jaguar“ pardavimas Europoje ir JAV sumažėjo 33 proc., be to, „Ford“ atstovų ir specialistų teigimu, šis pirkinys – tiesiog finansinė katastrofa.
Kad ir kaip ten būtų, „Ford“, jau praėjusiais metais už 955 mln. JAV dolerių pardavusi bendrovę „Aston Martin“, šiais metais atsisveikino su dar pora prestižinių prekių ženklų, siekdama sumažinti įspūdingus nuostolius, kurie pernai siekė net 2,7 mlrd. JAV dolerių. Įvertinus lėšas, skirtas naujiems automobiliams kurti, „Ford“ per pastaruosius dvejus metus patyrė net 15,3 mlrd. JAV dolerių (33,66 mlrd. litų) nuostolių.
Beje, nieko nuostabaus – net trečias pasaulyje pagal dydį automobilių gamintojas „Ford“ taip ir nesugebėjo ištraukti „Jaguar“ iš finansinio liūno. Bendrovė „Land Rover“, štai, jau trečius metus dirbanti pelningai, 2007 m. pardavė daugiau kaip 226 tūkst. automobilių, o su „Jaguar“ reikalai klostosi priešingai. Dar 2000 m. buvo planuojama, kad „Jaguar“ nuo 2004 m. gamins po 200 tūkst. automobilių per metus. Tikrovė, deja, kitokia – 2005 m. pagaminta tik 84 tūkst. automobilių, o 2006 m. – apie 70 tūkst. vienetų.
Nors ir čia negalima visko piešti tik niūriomis spalvomis – naujasis „Jaguar XF“ jau pasirodė prekyboje, o pirmieji įspūdžiai išties neprasti – klientai šio modelio automobilius užsakinėjo salonuose, dar net nematę jų „gyvai“! Kitaip nei „Ford“, „Tata Motors“ planuoja per metus parduoti 100 tūkst. „Jaguar“ automobilių. Šiuo metu pačiai „Ford“ būtina stengtis išlaikyti bendrovę konkurencingą įtemptoje automobilių gamintojų kovoje, tad laikyti nuostolingus padalinius nebuvo jokių galimybių.
Nauji modeliai, nauji savininkai
Šiek tiek sugrįžkime prie praėjusiais metais parduoto „Aston Martin“ padalinio. Bent jau kol kas „Aston Martin“ džiaugiasi įgyta laisve. Šiuo metu bendrovė gali pasigirti planuojamu gaminti penkerių durų (!) fastback tipo automobiliu „Aston Martin Rapide“, kurio paparacų darytos nuotraukos jau pasklido po internetą. Tiesa, investicinis koncernas, kurį sudaro Artimųjų Rytų šalių naftos magnatai, vadovaujami brito Davido Richardso, šiuo metu ieško partnerio naujiems automobiliams kurti, nes greitu laiku bus nutrauktas amerikiečių „Ford“ techninė parama, kurią jie įsipareigojo teikti metus.
Savaime suprantama, bendrovė savarankiškai kurti naujus automobilius nepajėgi – tam reikia partnerių techninių sprendimų, naujovių ir palaikymo. Ketindama didinti gamybos pajėgumus (praėjusiais metais „Aston Martin“ pardavė per 70 tūkst. automobilių), „Aston Martin“ partnere pasirinko „Mercedes-Benz“, kurios dalis akcijų priklauso tam pačiam konsorciumui. „Aston Martin“ iš vokiečių gaus ne tik variklius, bet ir viso automobilio platformas.
„Jaguar“ taip pat neseniai pristatė naująjį modelį – „Jaguar XF“ – ir patį greičiausią kada nors pagamintą serijinį „Jaguar“ automobilį – „Jaguar XKR-S“. Šio modelio automobilių bus parduota 200 vienetų. Automobilis pagamintas naudojant „XKR“ kupė bazę, pasiekia 420 arklio galių ir 280 km/h greitį.
Landūs žurnalistai net spėjo paviešinti kai kuriuos įdomius faktus, tiesa, jie tuoj pat buvo paneigti bendrovės „Tata Motors“. Esą Ratanas Tata, „Tata Motors“ valdybos pirmininkas, ketina įsigyti dalį bendrovės „Ferrari“ akcijų. Skamba labai realiai – juk R. Tata – „Fiat“, kuri valdo 85 proc. „Ferrari“ akcijų, valdybos narys. Šios dvi bendrovės – „Tata Motors“ ir „Fiat“ – šiuo metu Indijoje įkūrusios bendrą gamyklą, kurios gamybos pajėgumas – 100 tūkst. vienetų automobilių per metus.
Nors „Ford“ įsipareigojo teikti inžinerinę paramą, susijusią su tyrimo ir kūrimo procesais, informacinėmis technologijomis, apskaita, o „Ford Motor Credit Company“ pereinamuoju laikotarpiu teiks finansavimą „Jaguar“ ir „Land Rover“ platintojams bei klientams (laikotarpis priklausys nuo rinkos, daugiausia – iki 12 mėn.), tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad „Fiat“ priklausančios „Maserati“ ir „Alfa Romeo“ naudoja bendrus techninius sprendimus bei platformas automobiliams „Maserati GranTurismo“ ir „Alfa Romeo 8C Competizione“. O tai noromis nenoromis sukelia įvairių pamąstymų. Tačiau tegul – bent jau kol kas – tai lieka prielaidos...
Ar išties padėtis tokia prasta?
Aišku, mums labai rūpi, kodėl gi patys britai nepirko bendrovių, jei taip dėl jų jaudinasi ir visai teisėtai jas laiko nacionalinėmis vertybėmis. Matyt, bijojo savo kailiu rizikuoti, bet dabar nevalia verkšlenti. Kažkada valstybė buvo įsigijusi „British Leyland“ akcijas (jai savu metu priklausė „Jaguar“ ir „Land Rover“), tačiau tai vos nepasmerkė bendrovių vardų išlikti tik automobilių istorijos vadovėliuose.
Neabejotina, kad „Ford“, pasaulinio ir klestinčio koncerno, valdymo metu, „Jaguar“ ir „Land Rover“ kokybės kontrolė pagerėjo šimtus kartų, modeliai tapo modernūs ir konkurencingi. Tačiau akivaizdu ir tai, kad tie patys britai nebuvo patenkinti „Ford“ valdymu. Juk „Jaguar“ iš esmės buvo stilingas, solidus, legendinis automobilis, o, pavyzdžiui, mažasis „X-Type“ tebuvo, atsiprašant, padailintas „Ford“.
Tačiau net per tiek laiko įvaizdis nebuvo sugadintas – iki šiol mums „Jaguar“ automobiliai asocijuojasi su legendine britų automobilių pramone. Ir labai tikėtina, matant, su kokia pagarba „Tata Motors“ vadovai atsiliepia apie šias dvi legendines automobilių markes, kad šių bendrovių laukia ne tokia ir niūri ateitis. Belieka tik pacituoti „Tata Sons“ ir „Tata Motors“ pirmininko R. Tata žodžius: „Mes patenkinti „Jaguar“ ir „Land Rover“ perspektyvomis tapti didele automobilių verslo dalimi. Labai gerbiame šiuos prekių ženklus, stengsimės išsaugoti ir kurti pasikliaudami jų palikimu ir konkurencingumu, palikdami jų išskirtinius bruožus nekeistus. Mūsų tikslas – išsaugoti jų augimą, likti ištikimiems savo principams, leisti valdybai ir darbuotojams savo patirtimi ir kompetencija prisidėti prie verslo augimo“.
O jus nepatikėtumėte? Aš, pavyzdžiui, tikiu. Tikiu labiau nei visais prieš tai buvusiais įmonės savininkais nuo pat bendrovės nacionalizacijos 1975 metais...
Nors nėra ko slėpti – bendroves įsigijus indams, dabar vėl vis garsiau ir garsiau girdėti balsų, kad jau ne pirmą dešimtmetį legendinė britų automobilių pramonė trypia Šv. Vito šokio ritmu ir, tampoma konvulsijų, ritasi ten, apie ką save gerbiančioje aristokratinėje ir padorioje visuomenėje nedrįstum nė pagalvoti. O britų automobilių žurnalistai su visų gerbiamu šelmiu, pliktelėjusiu garbaniumi Jeremy Clarksonu – BBC laidos „Top Gear“ vedėju – priešakyje atkakliai, lyg admirolas lordas Nelsonas Trafalgaro mūšyje prieš nelygias priešininkų pajėgas, vis tvirtina, kad jų automobiliai – geriausi pasaulyje.
Net putos drimba. O gal jie vis dėlto teisūs? Gal, perfrazuojant garsųjį rašytoją Marką Twainą, žinios apie britų automobilių pramonės mirtį gerokai perdėtos?
Tikra tiesa – legendinių automobilių gamintojų bendrovė „Lotus“ jau kurį laiką priklauso Malaizijos įmonei „Proton“. Taip pat kaip ir TVR – ji nebe britų rankose: ją prieš kelis metus už 15 mln. svarų sterlingų nusipirko turtingo rusų oligarcho sūnelis, dar trisdešimties neturintis Aleksandras Smolenskis.
Na, o kur dingo tokie automobilių gamintojai kaip „Bristol“, „Morgan“, „Caparo“, „Noble“, „Virago“, „Radical“, „Ariel“, „Westfield“, „Caterham“?.. Jie yra ir iki šiol gamina vienus iš geriausių pasaulyje sportinių automobilių! Tikriausiai nė nebereikia užsiminti apie tokias žinomas, ypač „Formulės-1“ sporte, britų bendroves kaip „McLaren“ ar „Williams“, kažkada buvusią garsią „Brabham“, ir ne tokias garsias BAR ar „Arrows“.
Sąrašą galima tęsti iki begalybės. Faktas tas, kad britai dar ilgai turės potencialo kurti vienus geriausių pasaulyje automobilių. Pakaktų tik lėšų...
Indai – tarp turtingiausių pasaulio piliečių
Štai čia skeptikams ir verta užmesti akį į šiuo metu turtingiausių pasaulio žmonių dešimtuką. Taip, taip, ten rasite ir poną Billą Gatesą, ir švedų „Ikea“ savininką Ingvarą Kampradą (o visur skambančio Čiukčių autonominio krašto gubernatoriaus Romano Abramovičiaus net ir neieškokite), taip pat pamatysite, kad net keturi Indijos piliečiai įtraukti į turtingiausių pasaulio žmonių dešimtuką!
Nors milijardieriaus R. Tata nėra tarp jų, tačiau tai daug ką pasako apie šios šalies turtingiausių piliečių potencialą. Didžiausia Indijoje komercinių automobilių bei antroji pagal dydį šioje šalyje lengvųjų automobilių gamintoja, didžiausia privati Indijos bendrovė, antroji pasaulyje pagal pagamintus sunkiuosius autobusus ir patenkanti į didžiausių pasaulio sunkiųjų sunkvežimių gamintojų penketuką įmonė – tai vis apie „Tata Motors“, priklausančią koncernui „Tata Group“.
Koncernui, kuris tapo penktas pagal dydį plieno gamintojas pasaulyje po to, kai 2007 m. už 6,7 mlrd. svarų sterlingų įsigijo taip pat britų bendrovę „Corus Steel“ (anksčiau ji vadinta „British Steel“). Tai koncernas, kurio metinė apyvarta – 28,9 mlrd. JAV dolerių, o metinis pelnas siekia 4 mlrd. JAV dolerių. Šitiems vaikinams iš Indijos tikrai netrūksta apyvartinių lėšų, o ko trūko – tai lengvųjų automobilių pramonės plėtros už šalies ribų.
Ir vardo. Įsigiję žymiąsias britų bendroves, indai sau plačiai atvėrė vartus į užsienio automobilių rinką. Dar verta paminėti, kad „Tata Motors“ komercinius automobilius gamina nuo 1954 m., o bendradarbiauti pirmiausia pradėjo su vokiečių bendrove „Daimler Benz“. Nuo 1991 m. pradėjo gaminti ir lengvuosius automobilius.
Šiais metais „Tata Motors“ vardas nuskambėjo visame pasaulyje, nes įmonė paskelbė, kad gamins pigiausius automobilius pasaulyje. 2500 JAV dolerių – tiek kainuos Indijoje įprastai sukomplektuotas automobiliukas „Tata Nano“. R. Tata sako, kad „Nano“ Europoje pasirodys po dvejų metų. Suprantama, kad atitiktų Europos reikalavimus, automobilį reikės gerokai patobulinti – bent jau įrengti saugos pagalves.
Specialistų teigimu, kaina išaugs mažiausiai 700 JAV dolerių. Indų koncernas teigia, kad pagrindinė rinka Senajame žemyne bus Rytų Europos šalys. Na, bet žinodamas mūsų tautiečių prioritetus, labai abejočiau. Nebent Lenkija, kur populiarūs (tiesa, ten ir gaminami) mažalitražiai automobiliai.
Įdomus faktas – vokiečių tyrimų bendrovės „Polk“ specialistų teigimu, šiuo metu pasaulyje yra maždaug 942 mln. automobilių, o jau po dvejų metų šis skaičius pasieks 1 milijardą. Seniai „automobilizuotų“ šalių, tokių kaip JAV ar Vakarų Europa, transporto priemonių augimas sieks viso labo tik 8 proc., o Azijoje – 43, o Rytų Europoje – 33 procentus. Tad akivaizdus automobilių poreikis, o „Tata Motors“ šiuo klausimu tikrai turi savo nuomonę.
Vietoj pabaigos
Dar viena ne itin maloni žinia, tiesa, labiau tinkama vertinti kaip gandas nei kaip tiesa – vėl tie patys pikti liežuviai kalba, kad nuostolingą „Jaguar“ padalinį indai parduos tuoj pat po sandorio su bendrove „Ford“. Net įvardijamas galimas pirkėjas – arba amerikiečių investicinė bendrovė „One Equity Partners“, arba kita – taip pat Indijos – įmonė, didžiausia Indijos lengvųjų automobilių gamintoja „Mahindra & Mahindra“.
Abi, beje, dalyvavo konkurse „Land Rover“ ir „Jaguar“ įsigyti. Juokinga?.. Nė kiek – tokios šių dienų realijos.
O štai su „Land Rover“, gaminančia ir itin prestižinius automobilius „Range Rover“, indų bendrovė sieja ypač dideles viltis. Legendinių britų visureigių gamintoja šiuo metu ant bangos, tad tereikia palaikyti tempą. Planuojama Naujajame Delyje pastatyti naują gamyklą, į kurią iš dalies bus perkelta gamyba. Vykdydama pažadus, „Tata Motors“ neturėtų nutraukti gamybos Anglijoje, kur ir bus surenkami šie legendiniai automobiliai, tačiau kėbulo dalys bus gaminamos Indijoje.
