Statistikos duomenimis, kasmet kelių eismo įvykiuose žūva 1 mln. 200 tūkst. žmonių. Nuo 20 iki 50 mln. patiria įvairių sužeidimų. Lietuvoje pernai eismo įvykiuose žuvo 300, sužalota per 3 tūkstančius. Per vieną šio mėnesio savaitgalį užgeso net 17 gyvybių.
Minėtą savaitgalį žuvusio J. P. žmona sustingusiu žvilgsniu kalbėjo: „Baigiasi darbo valandos, ir laukiu. O kaip nelauksi... Kaip gali nelaukti artimo žmogaus?“ Jo sūnus tikino, kad trisdešimt metų vairuotoju dirbęs tėvas kelyje būdavo itin atsargus. Ši avarija jam buvo pirma. Ir paskutinė. Įvykio kaltininkas – 21-erių jaunuolis, nesuvaldęs automobilio ir išlėkęs į priešingą eismo juostą.
Greitis, jaunuolis, alkoholis, nesuvaldyta mašina, susidūrimas, mirtis, – ši eismo įvykio schema pastaruoju metu tapo klasikinė. Kur glūdi baisaus reiškinio priežastys? Ar mes tikrai esame savižudžių tauta?
Reitingų paradoksai
Atsitikus nelaimei, tik labai stiprus žmogus sugeba rasti jėgų neieškoti kaltų ir nieko nekaltinti. Daugeliu atvejų kaltųjų ieškoma. Tačiau ar jie yra, tie kaltieji, dėl katastrofiškai daugėjančių aukų Lietuvos keliuose? Atrodytų, reikėtų klausti policijos. Jos pareigūnai nuolat „žaliuoja“ pakelėse, mojuodami lazdele.
Nors policijos generalini komisaras Vytautas Grigaravičius yra vienas populiariausių žmonių reitingų lentelėse, policijos reitingai labai žemi ir apie kokią nors pagarbą uniformuotiems sargams labai retai girdime.
Per 16 nepriklausomybės metų sugebėta ištraukti policininkus iš krūmų, iškelta 200 bylų kyšio davėjams. O kas pasikeitė per šešerius metus, kai policijai vadovauja V. Grigaravičius? Patvirtinta Policijos plėtros programa, įgyvendinta policijos struktūros reforma, padėtas pagrindas minčiai, kad policija yra žmogaus socialinis partneris, o ne represinė struktūra.
Tai dideli darbai, bet jie nepadeda mūsų šaliai apsisaugoti nuo mirties keliuose. Šia padėtimi mes pralenkiame tik Ruandą, Bangladešą, Indiją ir Burundį.
Ministras pirmininkas pasižadėjo atsistatydinti, jei šalyje nesumažės korupcija. Ar nenorėtumėte atsistatydinti jūs, komisare, jei nesumažės eismo nelaimių? Televizijos laidoje atsakydamas į pateiktą retorinį klausimą V. Grigaravičius nesijautė kaltas: „Aš atsakau ne tik už eismo saugumą. Policija vykdo per 170 įvairių funkcijų“. Būtų kvaila atsistatydinti pareigūnui, visuomenės pripažintu vienu iš trijų, kuriuos ji labiausiai vertina.
Paradoksai policijos sistemoje tuo nesibaigia. Agentūrai „Transparency International“ atlikus tyrimą paaiškėjo, kad kas antras policininkas ima kyšį. Generalinis komisaras tvirtina: „Taip nėra“. Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininkas Saulius Skvernelis teigia, kad per metus nubaudžiama apie 300 tūkst. vairuotojų, tarp jų už greičio viršijimą – apie 80 tūkst.
Akivaizdu, kad policijos pozicija šios problemos atžvilgiu nėra teisinga, nes ji neigia, jog sistemoje egzistuoja korupcija. Juk sakoma, kad alkoholiko prisipažinimas sau, jog jis – ligonis, yra pirmas žingsnis pasveikimo link.
Viešųjų ryšių akcija
Tačiau būtų neteisinga dėl daugėjančių avarijų kaltinti policininkus tik dėl to, kad jie yra labiausiai matomi. Kelyje jų darbo vieta, todėl atrodo, kad jie turėtų savo lazdelę paversti stebuklinga ir apsaugoti automobilius nuo susidūrimo.
Mes nebeturime autoinspekcijos, kuri atlikdavo tik su įvykiais keliuose susijusias funkcijas. Policija atsako už viską, taip pat ir už eismo saugumą. Todėl tik kartais organizuojami policijos reidai, apie kuriuos iš anksto pranešama per visuomenės informavimo priemones.
Tai galima perfrazuoti maždaug taip: gerbiamieji, šiandien būkite budresni, mes budime keliuose. Paskui pareiškiama: „Kauno apskrityje išaiškinti keturi neblaivūs vairuotojai, dirbo trys ekipažai“. Tai, žinoma, labai panašu tik į viešųjų ryšių akciją. Ar reidai gelbsti gyvybes, ar jie turi prasmę?
Civilizacijos greitis
Kalbant apie eismo saugumą, svarbu trys požiūriai. Pirma, visuomenės požiūris, t. y., kaip mes patys elgiamės keliuose, antra – policijos veikla, trečia – valdžios požiūris į eismo saugumą.
Kiekviena grandis tiesiogiai atsakinga už susidariusią dabartinę situaciją. Visiems reikia keisti požiūrį į šiurpius įvykius vien todėl, kad rytoj tai gali atsitikti ir man, jums, artimui, mylimajam, vieninteliam. Technikos lygis kyla dešimteriopai greičiau, negu žmogus sugeba įvaldyti naują techniką ir suvokti jos pavojų.
Kas trys mėnesiai nuo mašinų gamintojų konvejerių nurieda naujausių modelių automobiliai – greičio, aerodinamikos stebuklai, galintys per 10 sek. išvystyti 120 km greitį. Ne kiekvienas įstengia tokiu greičiu mąstyti, o juk reikia sekundės dalies tikslumu suvaldyti keturias tonas sveriantį metalo konstrukcijų darinį. Kita vertus, paprastesnį „stebuklą“ šiandien gali nusipirkti beveik kiekvienas studentas. Ir už tūkstantį litų įsigytas automobilis, vairuojamas girto vairuotojo, kelyje tampa žudymo įrankiu.
Kruviname Klaipėdos–Palangos ruože, kuriame neseniai žuvo penki žmonės, pernai irgi užsimušė penki. Gal būtų protinga tokiose vietos pastatyti skiriamąsias tvoras, kad vairuotojas negalėtų susidurti su priešais atvažiuojančiu automobiliu. Skirstant pinigus kelių fondui vertėtų suvokti, kad kelias – ne tik gera asfalto danga, bet ir viadukai pėstiesiems, platesni kelkraščiai dviratininkams ar važnyčiotojams.
Automobilis tapo žudymo įrankiu
Žinomas Lietuvos automobilių sporto lyderis, daugkartinis ralio nugalėtojas, Seimo narys Saulius Girdauskas, atsisėdęs už vairo vos penkerių, gebantis automobiliu sušokti valsą, šiandien nėra garantuotas dėl savo saugumo, kai važiuoja Lietuvos automobilių srautuose.
Jo nuomone, reikia padaryti kardinalius sprendimus, kad situacija keliuose pasikeistų. „Vyriausybės programoje įrašytas punktas – atnaujinti automobilių parką, kuris yra vidutiniškai 14 metų senumo. Į šią sąvoką įeina techninės apžiūros, techninis aptarnavimas ir vairuotojo kvalifikacija. Visi akcentuoja baudų didinimą, bet niekas nekalba apie vairuotojo kvalifikacijos tobulinimą.
Šiandien automobilis įsigyjamas kaip mobilusis telefonas. Į gatvę išvažiuoja vos sulaukę, kad koja siekia pedalą, už vairo pasėdėję 10 valandų. Ir tai vadinama „baigtu vairavimo kursu“. Automobilis tapo žudymo įrankiu, nes jį valdo nemokantieji tai daryti.
Vairuotojams būtini mokymo centrai, suteikiantys atitinkamą kvalifikaciją, būtina galimybė tobulinti vairavimo įgūdžius tiems, kurie įsigijo vairuotojo pažymėjimą prieš penkerius, dešimt, juolab – dvidešimt metų. Būtina atnaujinti, techniškai sutvarkyti automobilių parką ir uždrausti galimybes surinkti automobilius iš dviejų, trijų ar iš detalių garažuose, nes tokie automobiliai visiškai neatitinka saugumo reikalavimų.
Saugumas keliuose yra kompleksinė problema, ja turi rūpintis visa visuomenė, kiekvienas prisiimti atsakomybę, nes kas tris metrus policininkų nepristatysi ir nepriimsi įstatymų kiekvienu atskiru atveju“, – siūlė Seimo narys S. Girdauskas.
Saugaus eismo mokymo centrai
AB „Linava“ generalinis sekretorius Valdas Gilys susidariusiai tragiškai situacijai keliuose spręsti siūlo konkrečius veiksmus. Jo nuomone, nereikia ieškoti kaltų, tiesiog paseno įstatyminė bazė ir ją reikia nedelsiant keisti.
„Problema sena ir ji gilėja. Tai – vairuotojų parengimas, mokymas ir periodinis jų patikrinimas. Susiklostė situacija, leidžianti jauniems vairuotojams sėsti prie vairo, nors turi labai menkus vairavimo įgūdžius. Reikia kurti saugaus eismo mokymo centrus. Šiai minčiai jau pritaria ir Vyriausybė.
Kiekvienoje savivaldybėje, regione reikia įrengti visus reikalavimus atitinkančius mokymo centrus, kur galėtų mokytis ne tik pradedantieji, bet ir pažeidėjai bei savo įgūdžius tobulinantys vairuotojai. Vairuotojų parengimas yra pernelyg silpnas. Mes nebeturime patirties, kurią vairuotojams perteikdavo DOSSAF mokyklos, turėjusios stiprią ir gerą mokymo bazę bei profesionalius instruktorius.
Mane stebina ir leistinos alkoholio bei greičio viršijimo normos. Mūsų asociacijos siūlymu, leistina norma turi būti nulinė – visi žinotų, kad negali išgerti nė taurelės. Ypač tai taikytina keleivius ir krovinius vežantiesiems.
Reikia taisyti teisinius aktus, kurie įpareigotų pėsčiuosius būti su atšvaitais tamsiu paros metu, o nesilaikančius nurodymo bausti taip pat, kaip vairuotojus. Ypač griežtinti bausmes neblaiviems vairuotojams nuo 18 iki 24 metų, atimant teises metams, dvejiems, skiriant baudą. Pasibaigus baudos laikotarpiui, reikėtų minėtuose centruose perlaikyti vairavimą ir teoriją.
Mokytis už savo pinigus, kad kitą kartą neblaiviam nešautų į galvą sėsti prie vairo. Tik tokiomis priemonėmis sugebėsime įgyvendinti Veronoje pasirašytą deklaraciją iki 2010 m. perpus sumažinti avaringumą šalyje.“
