Pavyzdžiui, traktoriais su priekabomis viešaisiais keliais gabenami grūdai į elevatorius, cukriniai runkeliai – į fabrikus. Traktoriais ūkininkai taip pat parsigabena trąšas. Taigi transporto priemonių apmokestinimas dar labiau padidintų maisto produktų kainas.
Kyla klausimas, ar Vyriausybės vadovas neragina vėl grįžti ūkininkijai prie arklio? Kita vertus, vargu, ar surinkti mokesčiai už automobilius užlopys bent vieną šalies biudžeto skylę. Tad ar verta įvesti dar vieną šalies ekonomiką „pagyvinantį“ mokestį, kai pusė šalies gyventojų balansuoja ant skurdo ribos? Toks šio šeštadienio „Ūkininko patarėjo“ tradicinis klausimas respondentams.
Ministro pirmininko patarėjas Virginijus VALENTINAVIČIUS:
„Premjeras nėra nei už, nei prieš automobilių apmokestinimą. Iš vienos pusės toks mokestis egzistuoja visose civilizuotose šalyse ir turi ekologinį atspalvį, tokį mokestį rekomenduoja įvesti ir Tarptautinis valiutos fondas bei Europos Komisija. Iš kitos pusės premjeras gerai supranta, kad įvesti tokį mokestį reikėtų pagrindinių politinių partijų sutarimo Seime, kol kas jo nėra ir todėl automobilių mokesčio įvedimas šiuo metu Vyriausybėje nesvarstomas. Norėčiau pabrėžti, kad žiniasklaidoje pasirodžiusios antraštės, esą premjeras siūlo įvesti automobilių mokestį, yra klaidingos. A. Kubilius to nesiūlo, bet būtų pasiruošęs svarstyti, jei atsirastų sutarimas Seime. Pasak premjero pasisakymo per Lietuvos radiją, naujų mokesčių klausimas perduotas Seimui ir laukiama jo sprendimo.“
Susisiekimo ministras, liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus MASIULIS:
„Kaip susisiekimo ministras esu kategoriškai prieš automobilių apmokestinimą, nes Lietuvos žmonių pajamos ir pragyvenimo lygis nėra toks, koks, sakykime, labiausiai išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse. Ir todėl sekti tų šalių pavyzdžiu, kur toks mokestis egzistuoja, Lietuvai nereikėtų. Mano požiūriu, toks mokestis Lietuvai per anksti. Kita vertus, automobilių transporto priemonių naudotojai ir taip daug sumoka mokesčių pirkdami degalus. Valstybės biudžetas papildomas per degalų akcizus. Todėl dar papildomai apmokestinti pačią transporto priemonę būtų jau labai neproporcinga ir, mano nuomone, visiškai neapgalvota. Dar nespėjome visai išsivaduoti iš ekonominio nuosmukio, todėl papildomi mokesčiai gali sukelti naujų finansinių sunkumų. Tad sakau, kad apie bet kokius papildomus mokesčius net ir kalbėti nereikėtų.“
Ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas TALMANTAS:
„Ūkininkų sąjungos tarybos posėdyje dar nesvarstėme šio Vyriausybės ketinimo apmokestinti automobilius. Tačiau aš asmeniškai, kaip ūkininkas, esu kategoriškai prieš, nes bet kokie nauji mokesčiai gniuždo ir taip varganai gyvenantį šalies pilietį, ypač kaimo žmogų. Vyriausybė turėtų rasti kitų būdų šalies biudžetui papildyti.“
Seimo narys, socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas BUTKEVIČIUS:
„Prieš premjerui Andriui Kubiliui išradinėjant dar vieną dviratį - prakalbus apie galimą automobilių apmokestinimą – siūlyčiau pažvelgti į kitų Europos Sąjungos šalių patirtį. Šiandien kai kurios ES šalys, turinčios tokį mokestį, jau ketina jo atsisakyti, nes mokestis nėra socialiai teisingas.
Dalis žmonių automobilį per žiemą laiko garaže ir tik vasaromis juo važinėja į sodą. Kiti vairuoja kasdien, nuvažiuodami daugybę kilometrų. Toks skirtumas irgi turi atsispindėti įvedant mokestį, tačiau socialdemokratai mano, kad apskritai nereikėtų gąsdinti šalies gyventojų dar vienu nauju mokesčiu.
Lėšų keliams tvarkyti surenkama dviem kryptimis: renkant akcizą ar apmokestinant kelius. Pastarasis mokestis renkamas nuo koncesijos pagrindu statytų kelių, todėl Lietuvoje keliai nėra apmokestinti.
Jei daugiau važinėji, tai ir kelius daugiau gadini, todėl pirkdamas degalus daugiau sumoki. Į degalų kainą jau įskaičiuotas akcizo mokestis, PVM ir kelių mokestis. Valdant konservatoriams, mokesčiai tarsi grybai po lietaus dygsta. Žmonėms nereikia papildomos naštos. Mūsų nuomone, galima būtų svarstyti tik prabangių automobilių apmokestinimo galimybę, tačiau tokiu atveju šis mokestis neišspręstų aplinkos teršimo problemos.“
Finansų viceministras Edmundas ŽILEVIČIUS:
„Įvesti transporto priemonių mokestį (tai neliečia traktorių) Lietuvai siūlo Tarptautinis valiutos fondas, Europos Komisija, kurios teikia savo rekomendacijas dėl Lietuvos viešųjų finansų, aplinkosaugos klausimų, mokestinės naštos paskirstymo ir pan.
Šiuo metu skirtingose ES valstybėse narėse, nagrinėjant automobilių transporto mokestinę politiką, vis labiau ir aiškiau galima išskirti pagrindinį principą – vartotojai turi mokėti už naudojimąsi keliais, t. y. padengti infrastruktūros kaštus, susijusius su kelių tiesimu ir priežiūra.
Be to, vis daugiau valstybių automobilių mokesčius naudoja ir aplinkosaugos tikslams, t. y. mokesčiai turėtų skatinti vartotojus keisti elgseną ir rinktis mažiau taršius, ekologiškesnius automobilius.
Transporto priemonės skirtingais mokesčiais yra apmokestinamos daugelyje Europos valstybių: Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Danijoje, Airijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje ir kt.
ES teisės aktai reglamentuoja tik sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimą (šis mokestis taikomas ir Lietuvoje), todėl kiekviena ES valstybė narė pati sprendžia dėl kitų transporto priemonių apmokestinimo ir jų formos, tarifų bei lengvatų.
Šiuo metu Lietuvoje jokių konkrečių įsipareigojimų ar planų dėl transporto priemonių mokesčio nėra priimta.“
Šakių r. Lukšių ŽŪB vadovas Jonas PRANAITIS:
„Kategoriškai pasisakau prieš automobilių apmokestinimą. Mes dar nesame tiek turtingi, kad galėtume pakelti vis didėjančią mokesčių naštą. Kaimo žmonės daug mažiau uždirba negu miestiečiai ir daug sunkiau gyvena. Jeigu automobilius apmokestins, tai kas belieka? Tegul dar ir orą apmokestina. Automobilių turto mokestis, be abejonės, turės neigiamos įtakos savikainai. Bet mes esame mažas sraigtelis kainų politikoje. Kainas diktuoja supirkėjai.
Bet jeigu apmokestins grūdų gabenimo mašinas, pienvežius ir kitas transporto priemones, tai vienareikšmiai galima teigti, kad maisto produktų kainos kils. Aš nemanau, kad automobilių apmokestinimas – gera išeitis siekiant papildyti šalies biudžetą. Yra daug kitų dar neišnaudotų galimybių. Pirmiausia valstybėje yra daug netvarkos, pernelyg išpūstas valdžios aparatas, Lietuvoje neliko nė trijų milijonų gyventojų, o valdžios aparatas paskaičiuotas 3,5-3,7 mln. gyventojų. Proporcingai gyventojų skaičiui sumažinus valdininkų armiją, sumažėtų ir biudžeto deficitas.“
