Nepaisant to, kad Japonijos nominalusis bendrasis vidaus produktas (BVP) 2023 m. išaugo 1,9 proc., jis sudarė 4,2 trln. JAV dolerių, rodo vyriausybės duomenys. Analogiškas įvertis Vokietijoje, remiantis ten praėjusį mėnesį paskelbtais duomenimis, buvo 4,5 trln. JAV dolerių.

Pozicijų pasikeitimas pirmiausiai atspindi smarkiai nukritusį jenos kursą JAV dolerio atžvilgiu, o ne tai, kad Vokietijos ekonomika, kuri 2023 m. susitraukė 0,3 proc., pademonstravo geresnius rezultatus nei Japonija, pažymėjo ekonomistai.

Japonijos valiuta 2022 ir 2023 m. JAV valiutos atžvilgiu sumenko beveik penktadaliu.

Tai iš dalies lėmė Japonijos banko sprendimas išlaikyti palūkanų normas neigiamoje teritorijoje, kad būtų galima paskatinti kainas. Šio banko veiksmai skiriasi nuo kitų didžiųjų centrinių bankų politikos, pagal kurią kovoje su augančia infliacija buvo padidintos skolinimosi išlaidos.

Nuo eksporto labai priklausomi Vokietijos gamintojai smarkiai nukentėjo nuo energijos kainų šuolio, kurį paskatino Rusijos invazija į Ukrainą.

Berlynas

Didžiausią Europos ekonomiką taip pat paveikė Europos centrinio banko (ECB) sprendimas pakelti palūkanų normas euro zonoje ir neapibrėžtumas, susijęs su biudžetu bei nuolatiniu kvalifikuotos darbo jėgos stygiumi.

Mažėjanti populiacija


Nuo eksporto labai priklausoma ir Japonija, ypač transporto priemonių srityje, nors silpna jena, kuri atpigina eksportą, padėjo tokioms didžiosioms įmonėms, kaip „Toyota“, nusverti silpnumą svarbiose rinkose, įskaitant Kiniją.

Tačiau ši šalis labiau nei Vokietija kenčia nuo darbuotojų stokos, nes jos populiacija mažėja, o gimstamumas išlieka žemas. Ekonomistai mano, kad atotrūkis tarp abiejų ekonomikų didės.

Ketvirtadienį paskelbti duomenys rodo, kad Japonijos ekonomika per paskutinius tris 2023 m. mėnesius, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, susitraukė 0,1 proc. Tai neatitinka lūkesčių, nes rinkos tikėjosi, kad bus užfiksuotas 0,2 proc. augimas.

Tuo metu trečią ketvirtį ekonomika susitraukė 0,8 proc., o tai reiškia, kad Japonija antroje 2023 m. pusėje buvo panirusi į techninę recesiją.

„Lygiai taip pat, kaip ir Japonijos, Vokietijos populiacija mažėja, tačiau vis vien buvo pasiektas stabilus ekonomikos augimas“, – nurodė ekonomistas Toshihiro Nagahama.

„Taip yra todėl, nes Vokietijos vyriausybės institucijos nuo 2000-ųjų aktyviai įgyvendina politikos priemones, kad galėtų sukurti aplinką, kurioje įmonėms būtų lengviau veikti šalyje“, – teigė jis.

Tokijas

Įsivertinimas


Klestėjimo metais aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose kai kurie žmonės prognozavo, kad Japonija taps didžiausia pasaulio ekonomika.

Tačiau katastrofiškas Japonijos turto burbulo sprogimas dešimtojo dešimtmečio pradžioje lėmė kelis „prarastus“ ekonomikos stagnacijos ir defilacijos dešimtmečius.

Po to, kai 2010 m. Japonija užleido antrą vietą savo Azijos varžovei Kinijai, kurios ekonomika dabar yra maždaug keturis kartus didesnė, prasidėjo įsivertinimo procesas.

Nors nusileidimas Vokietijai iš esmės yra nusmukusios jenos padarinys, tai vis tiek suduos smūgį Japonijos savigarbai ir padidins spaudimą nepopuliariam premjerui Fumio Kishidai.

Tačiau ateityje galimai laukia dar daugiau pažeminimo, nes, pasak Tarptautinio valiutos fondo (TVF), klestinti Indija pagal našumą 2026 m. veikiausiai aplenks Japoniją, o 2027 m. ir Vokietiją.

Vokietija ir Japonija „mažėja pagal indėlį į pasaulinį augimą... nes jų produktyvumas jau yra labai didelis ir yra labai sunku jį padidinti“, naujienų agentūrai AFP sakė grupės „Natixis“ ekonomistė Alicia Garcia-Herrero.

Tokijas

„Žinoma, Vokietija ir Japonija galėtų imtis priemonių, kad visa tai sušvelnintų. Akivaizdžiausia priemonė yra imigracijos arba gimstamumo didinimas“, – tvirtino ji.

Japonija „nepasiekė pažangos didindama savo augimo potencialą“, neseniai rašė Japonijos finansų dienraštis „Nikkei“.

„Šią situaciją reikėtų vertinti kaip raginimą pabusti ir paspartinti apleistas ekonomikos reformas“, – skelbė leidinys.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją