Be to, prognozuojama, kad šią savaitę apie palūkanų normų didinimą paskelbs ir JAV bei Didžiosios Britanijos centriniai bankai.
Analitikus nustebino Švedijos banko sprendimas padidinti palūkanų normas vienu procentiniu punktu iki 1,75 proc., nes buvo tikimasi pakėlimo 75 baziniais punktais.
Centriniai bankai visame pasaulyje didina skolinimosi išlaidas, siekdami sutramdyti sparčiau augančias kainas, kartu rizikuodami sukelti recesiją, nes ekonominė veikla vėsta.
„Infliacija yra per didelė“, – sakoma Švedijos Riksbanko pranešime, kuriame priduriama, kad augančios kainos kenkia namų ūkių perkamajai galiai ir apsunkina jų bei verslo planų finansavimą.
Bankas prognozuoja, kad per ateinančius šešis mėnesius turės toliau didinti bazines palūkanų normas.
„Infliacija sparčiai auga ir yra didelė tiek Švedijoje, tiek užsienyje“, – teigiama pranešime.
Švedijoje metų infliacija rugpjūtį paspartėjo iki 9 proc. – aukščiausio lygio nuo 1991 metų.
Centrinis bankas dabar prognozuoja, anksčiau prognozavęs augimą, dabar mano, kad ekonomika kitais metais susitrauks 0,7 procento.
Visgi šių metų augimo prognozę jis padidino iki 2,7 procento.
Jungtinėse Valstijose Federalinio rezervo sistema (FRS) šią savaitę greičiausiai paskelbs dar vieną didžiulį bazinės palūkanų normos kėlimą, nes naujausi JAV infliacijos duomenys parodė nerimą keliantį vaizdą, patvirtinantį prielaidas, kad centrinis bankas ir toliau turi veikti agresyviai.