Įmonių grupei suteiktas kredito reitingas yra aukščiausias tarp analogiškų Baltijos šalių energetikos įmonių ir antras geriausias tarp Rytų Europos analogiškų energetikos įmonių, teigiama „Lietuvos energijos“ pranešime.
„Neabejojame, kad gautas aukštas kredito reitingas „Lietuvos energijos“ žaliosios energetikos projektus pavers dar patrauklesniais ne tik tarptautiniams investuotojams, bet ir Lietuvoje veikiantiems pensijų fondams“, - pranešime teigė „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas.
Lyginant su kaimyninių šalių bendrovėmis „Latvenergo“ ir „Eesti Energia“, „Lietuvos energijos“ gautas kredito reitingas yra vienu arba dviem laipteliais aukštesnis.
Gavusi aukštą kredito reitingą, „Lietuvos energija“ ruošiasi tapti pirmąją lietuviška bendrove, išplatinusia žaliąsias obligacijas, kurių emisija siekia 200 mln. eurų, o obligacijų trukmė - 7-10 metų.
Obligacijų platinimas numatomas per 2017 metų antrą pusmetį, po „Lietuvos energijos“ vadovybės susitikimų su investuotojais, kurie vyks nuo birželio 29 iki liepos 5 dienos.
Išplatintas žaliąsias obligacijas ketinama listinguoti Liuksemburgo ir „Nasdaq“ Vilnius vertybinių popierių biržose.
Pagal bazinį obligacijų prospektą, kuris pateiktas tvirtinimui Liuksemburgo finansų priežiūros institucijai, „Lietuvos energija“ gali išleisti iki 1 mlrd. eurų obligacijų. Pritrauktomis lėšomis „Lietuvos energija“ pirmiausiai planuoja finansuoti investicijas į vėjo energetiką, elektros skirstomojo tinklo efektyvumo didinimą bei energijos gamybos iš atliekų ir biomasės projektus.
Žaliomis obligacijomis pritrauktas lėšas „Lietuvos energija“ įsipareigoja panaudoti tik tų investicijų finansavimui, kurios skirtos žaliosios energetikos projektams. „Lietuvos energijos“ žaliųjų obligacijų planui (angl. Green Bond Framework) aukščiausią žalumo kategoriją yra suteikęs nepriklausomas Norvegijos klimato tyrimų institutas „Cicero“ ir Švedijos aplinkosaugos institutas.
Tiek programos, tiek išleidžiamų žaliųjų obligacijų platintojais „Lietuvos energija“ pasirinko bankininkystės grupę „BNP Paribas“ ir SEB banką.
„Džiaugiamės, kad mūsų bankas prisideda prie svarbaus verslo partnerio debiuto tarptautinėse kapitalo rinkose, kuriose bankas atlieka svarbų vaidmenį pritraukiant investuotojus ir išlaikant ilgalaikius santykius su kapitalo rinkos dalyviais. Tikime, kad žaliosios obligacijos padės siekti „Lietuvos energijai“ tvarios veiklos tikslų, nes tai investicija į ateitį“, – komentare BNS sakė SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Vilius Juzikis.
Agentūra „Standard & Poor's“ Lietuvai yra suteikusi ilgalaikio skolinimosi reitingą A- su stabilia perspektyva.
Įvertino kaip visos šalies rinkai naudingą žingsnį
Valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ planuojamos išleisti obligacijos bus siūlomos ir tarptautiniams investuotojams, o tai didins šalies valdomų įmonių žinomumą ir patikimumą užsienio institucinių investuotojų akyse, teigia valdymo įmonės „INVL Asset Management“ obligacijų fondų valdytojas.
Karolio Kybarto teigimu, tikėtina, kad „Lietuvos energijos“ obligacijų išleidimas gali tapti teigiamu precedentu ir postūmiu kitoms valstybės valdomoms įmonėms ateityje pasinaudoti šiuo finansavimo instrumentu.
„Lietuvos energijos“ obligacijos taps ilgiausios trukmės, aukščiausio kredito reitingo ir didžiausio pajamingumo šiuo metu esančiomis Baltijos šalių valstybės valdomų įmonių obligacijomis“, - pranešime spaudai sakė K. Kybartas.
Jis prognozavo, kad priklausomai nuo emisijos trukmės, „Lietuvos energijos“ obligacijų pajamingumas sieks 1,3–1,6 proc., arba apie 0,6-0,7 proc. daugiau nei Lietuvos vyriausybės panašios trukmės obligacijų pajamingumas, o tai atitinka premijos lygį, kurį istoriškai siūlė „Latvenergo“ obligacijos lyginant su Latvijos VVP.
Pasak K.Kybarto, išleisdama obligacijas, „Lietuvos energija“ įstoja į gretas su kitomis Baltijos regiono energetikos gigantėmis „Eesti Energia“ ir „Latvenergo“ bei Estijos elektros ir dujų sistemos operatoriumi „Elering“, kurios šį skolinimosi instrumentą naudoja jau ne vienerius metus.
„Kalbant apie įmonės skolos struktūrą, „Lietuvos energija“, lyginant su šio sektoriaus įmonėmis kaimyninėse šalyse, turi gana žemą skolos lygį – grynosios skolos ir EBITDA santykis siekia vos 1,3 karto, tačiau pati skolos struktūra yra mažiau diversifikuota“, – teigė „INVL Asset Management“ fondų valdytojas.
Pasak jo, šiuo metu „Lietuvos energija“ skolai valdyti naudoja išskirtinai tik bankų paskolas, o didžioji dalis skolos turės būti grąžinama per artimiausius penkerius metus. Išleisdama naują septynerių-dešimties metų trukmės obligacijų emisiją, įmonė ne tik diversifikuoja kreditorių sąrašą, tačiau ir pasinaudoja proga prailginti vidutinę skolos trukmę vis dar istoriškai žemų palūkanų aplinkoje.