Vakar Vokietijoje paskelbta, kad mėnesinė pramonės užsakymų rodiklio reikšmė lapkritį krito iki -1,9 proc. ribos, nors mėnesį prieš perskaičiuoti duomenys parodė, kad užsakymų mažėjimas sudarė -0,8 proc., o analitikai tikėjosi sulaukti nuosaikaus užsakymų augimo +0,3 proc. Dar prastesnį rezultatą užfiksavo metinė rodiklio reikšmė, kuri lapkritį krito -4,7 proc. (prognozė -0,8 proc.) arba sparčiausiai per pastaruosius 9 metus. Naujienos tapo rimtu indikatoriumi, galinčiu reikšti, kad Vokietijos ekonomika 2018 m. pabaigoje galėjo patekti į techninę recesiją. Vartojimo prekių gamyba, kuri palaiko mažėjimo tendenciją nuo praėjusių metų birželio, lapkritį krito -4,1 proc. bei padarė didžiausią įtaką bendram pramonės produkcijos užsakymų mažėjimui.
Ženklus kritimas užfiksuotas ir energetikos sektoriuje, kur mėnesinės apimtys mažėjo -3,1 proc., analitikų taip pat netenkino rezultatai automobilių bei statybų sektoriuose. Vakar pasirodę pranešimai sustiprino nerimą dėl dar pirmadienį pasirodžiusio šalies fabrikų užsakymų rodiklio, kurio mėnesinė bei metinė reikšmės lapkritį atitinkamai krito -1,0 bei -4,3 proc. bei ženkliai atsiliko nuo lūkesčių. Nepaisant to, kad Vokietijos Centrinis bankas nepakeitė ekonomikos augimo prognozių, teikdamas, kad jos plėtra išlieka stipri, nerimaujama, kad pastarojo rodiklio kritimas padarys neigiamos įtakos šalies BVP, kuris trečiąjį 2018 m. ketvirtį krito -0,2 proc.
Šiandien ryte Vokietijoje pasirodė lapkričio mėnesio tarptautinės prekybos rezultatai: šalies eksportas krito -0,4 proc. ir beveik atitiko lūkesčius (-0,5 proc.), o importo apimtys traukėsi -1,6 proc., nors pokyčio sulaukti nebuvo tikimasi. Nepaisant to, kad akcijų rinkose ženklios neigiamos reakcijos nebuvo sulaukta, prastėjantys didžiausios Euro zonos ekonomikos rezultatai sumažino lūkesčius dėl būsimo ECB palūkanų normos kėlimo grafiko: nors regiono centrinis bankas pernai metų pabaigoje buvo leidęs suprasti, kad 2019 m. bus įvykdytas bazinės palūkanų normos kėlimas, dabar rinkoje manoma, kad regiono bazinės palūkanų normos gali būti pradėtos kelti tik 2020 m. viduryje.
Dalis šalies vyriausybinių institucijų, JAV prezidento teigimu, negaus finansavimo kol šalies demokratų valdomas Kongresas nepatvirtins šio finansavimo plano. Iš karto po to, pranešimą išplatinęs Senato mažumos lyderis C. Schumer JAV prezidento reikalavimus pavadino brangiais ir neefektyviais bei pabrėžė, kad D. Trumpas šantažą dėl Meksikos sienos naudoja neleistinai metodais, laikydamas valstybės institucijų tarnautojus įkaitais, bei paragino prezidento administraciją grįžti prie pasienio saugumo derybų proceso. Tuo tarpu vakar paskelbta, kad JAV valdžios institucijų deficitas pirmąjį 2019 m. ketvirtį, kuris prasidėjo spalį, sudarė 317 mln. JAV dolerių ir buvo 41 proc. didesnis lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Pagrindine deficito didėjimo priežastimi buvo įvardinta JAV mokesčių reforma, įvykdyta praėjusių metų pradžioje, kuri nesudaro sąlygų šalies institucijoms surinkti pakankamai mokestinių pajamų. Pernai metais nustatytų tarifų pajamos aliuminiui, plienui bei Kinijos produkcijai, šios srities mokesčių surinkimą padidino 8 mlrd. JAV dolerių ir augo 83 proc., tačiau ženkliai per mažai tam, kad būtų galima kompensuoti mokestinius netekimus.
D. Trumpas vakar socialinėje erdvėje paskelbė, kad prekybos derybos su Kinija vyksta gerai ir to Azijos akcijų rinkoms šiandien ryte pakanka, kad būtų fiksuojami indeksų augimai. Šiandien turėtų vykti tolimesnis prekybos derybų etapas, o jo belaukiant, 08:30 val. Kinijos CSI 300 augo +1,06 proc., Japonijos NIKKEI 225 +1,01 proc., o Pietų Korėjos KOSPI +1,95 proc.
Valiutų rinkos
EUR/USD kursas vakar į naujienas iš Vokietijos reagavo fiksuodamas -0,29 proc. dienos kritimą, o šiandien ryte 09:08 val., laikėsi ties 1,1458 lygiu (+0,15 proc.). Laukiant naujienų apie Brexit procesą, EUR/GBP kursas trečią sesiją iš eilės auga ir šiandien ryte laikėsi ties 0,89989 kaina (+0,02 proc.).
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje vakar buvo sugeneruota 700 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,02 proc., Rygos +2,04 proc., o Talino +0,79 proc. Daugiausiai susidomėjimo sulaukė regiono bankai: „Šiaulių banko“ akcijos prekybos sesiją baigė augdamos +0,49 proc., iki 0,408 Eur kainos, o „LHV Group“ akcijos stiebėsi +2,38 proc. iki 9,48 Eur lygio.
„Klaipėdos nafta“ vakar po prekybos paskelbė, kad naftos terminalo krova gruodį traukėsi -28,9 proc., o SGD išdujinimas augo +18,8 proc., tačiau preliminarios mėnesio pajamos krito -19,9 proc.
