Valiutos sustiprėjimui įtakos turėjo pasikeitęs Švedijos banko požiūris į monetarinę politiką. Nors per metus palūkanų normos buvo mažintos keturis kartus, Švedijos banko tonas iš nusilpusio tapo neutraliu, pažymi „The Economist“.
Banko SEB vyriausiasis valiutų strategas Carlas Hammeris, kurį cituoja „The Local“, įsitikinęs, kad Švedijos ekonomika demonstruoja stabilumą tokiais esminiais klausimais, kaip valstybės skola, biudžetas ir prekybos balansas. Visa tai prisideda prie finansinių srautų į Švediją stimuliavimo.
Švedijos krona labiausiai sustiprėjo lyginant su jena, kurios rodikliai pripažinti blogiausiais pernai metais.
Anot Švedijos banko indekso KIX, šiandien krona netgi stipresnė nei prieš dešimt metų, kai finansų reguliuotojas buvo priverstas atsisakyti fiksuoto kurso nustatymo vieningos Europos valiutos pirmtako atžvilgiu 2002 metų lapkritį. Nuo to laiko Švedija laikosi lankstaus valiutos kurso politikos.
Per pastaruosius dvylika mėnesių kronos kaina euro atžvilgiu išaugo 6 procentais, o dolerio – 4,5 procento. Vasario mėnesio duomenimis, metų augimas lyginant su euru siekė 6,8 procento.
