Antradienį Europos akcijų rinkose vyravo meškos, Londono „FTSE 100“ indeksas nusmuko 3,6 proc., kai Frankfurto „DAX“ ir Paryžiaus „CAC 40“ leidosi atitinkamai 5,3 ir 4,8 procento.
Didžiausius nuosmukius demonstravo finansų sektoriaus bendrovių akcijos, belgų – olandų bankas „Fortis“ su vokiečių „Deutsche Bank“ prarado 9,4 ir 10,1 proc. vertės, tuo tarpu šveicarų „Credit Suisse“ ir „UBS“ krito mažiau – 7,9 ir 8,4 procebto.
Didžiosios Britanijos statybų kompanijai „Taylor Wimpey“ paskelbus apie 40 proc. sumažėjusius užsakymus, jos akcijos pigo apie 6 procentus.
Azijos akcijų rinkos antradienį pasuko neigiama linkme, teigiamos investuotojų nuotaikos dėl Kinijos ekonomikos stimuliacinio 600 mlrd. dolerių plano išblėso. Pagrindinis Japonijos indeksas „Nikkei 225 Average“ nusmuko 3 proc., kai Pietų Korėjos „Kospi“ su Kinijos „Shanghai Composite“ leidosi atitinkamai 2 ir 1,7 procento.
Tokias neigiamas investuotojų nuotaikas greičiausiai iššaukė stiprėjantis jenos kursas dolerio bei euro atžvilgiu. Japonijos valiutos stiprėjimas smarkiai sumažintų didžiausių eksportuotojų konkurencingumą JAV rinkoje.
Investuotojų teigiamai nepaveikė nei gerėjanti Kinijos infliacijos būklė. Kinijos metinis vidutinis vartotojų kainų indeksas (infliacija) spalio mėnesį sumažėjo iki 4 proc., kai tuo tarpu rugsėjį kainos augo 4,6 procento. Šis ekonominis rodiklis vėlgi viršijo finansų analitikų prognozes, kurie tikėjosi 4,2 proc. metinės infliacijos.
Pagrindiniu infliacijos augimo mažėjimo faktoriumi tapo lėtėjantis maisto kainų augimas, kuris per spalio mėnesį lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu augo 8,5 proc., kai rugsėjo mėnesį lyginamaisiais laikotarpiais buvo fiksuotas 9,7 proc. augimas.
Tikėtina, kad toks infliacijos sumažėjimas leistų Kinijos centriniam bankui nurėžti bazinę palūkanų normą ekonomikos skatinimui. Rugsėjo mėnesį, ženkliai nusmukus šalies infliacijai, Kinijos centrinis bankas sumažino skolinimosi palūkanų normą 27 baziniais punktais iki 6,66 procento.
