aA
Kaip ir kiekvienų metų pabaigoje, apžvelgsime pagrindines 2018 m. investavimo temas, kurias kėlė žurnalas „Investuok“. Kiek žurnalas buvo teisus, o kiek žurnalo redakcija nuleidę galvą turi daužytis į krūtinę?
Nekilnojamas turtas
© Shutterstock

Akcijos kris!

Nuo pat metų pradžios daug ir garsiai kalbėjome apie tai, jog investicinio krepšelio alokaciją į rizikingus aktyvus, o ypač akcijų rinką, vertėtų mažinti. Kadangi šis motyvas buvo pasikartojantis labai dažnai, nuo jo ir pradėsime.

Esminės tezės, dėl kurių buvo siūlyta mažinti akcijų dalį krepšeliuose, gana standartinės:

1) Keičiasi monetarinės politikos ciklas. Tai reiškia, jog mažėjant pinigų bazėms bei griežtėjant monetarinėms sąlygoms rinkoje bus mažiau pinigų, o vadinasi, ir pinigų kiekis, ateinantis į akcijų rinkas, bus mažesnis. Dėl to turėtų mažėti paklausa, o tai gali vesti prie kainų augimo.

2) Realioje ekonomikoje per daug kredito. Būtent kredito perteklius realioje ekonomikoje yra vienas geriausių ateinančio kracho pranašų. Nes vien iš kredito išgauti tvarų augimą yra neįmanoma. Paskolas anksčiau ar vėliau reiks grąžinti, o jei jų turi per daug, grąžinti visuomet bus itin sudėtinga.

3) Santykiniai rodikliai juda į burbulo zoną. Santykiniai rodikliai patys savaime prasmės neturi jokios, bet kadangi juos naudoja didelė dalis rinkos dalyvių, jie tampa svarbūs. Nes gali veikti kaip savaime išsipildanti pranašystė. Kitaip sakant, jei visi rodikliai rodys, kad akcijos yra pervertintos, tai anksčiau ar vėliau paklausa išgaruos.

4) Didieji pereina į grynuosius. Rinkose visuomet reikia sekti protingus pinigus. Dažnai jie viską daro kur kas anksčiau, nei atrodytų optimalu, tačiau visi didžiausi instituciniai investuotojai žino, kad svarbiau ne uždirbti, o neprarasti. Todėl, jei žinomiausi žaidėjai mažina pozicijas, bankai savo svarbiausiems klientams siūlo mažinti alokaciją į akcijas ir rinkose akivaizdžiai mažėja rizikingų aktyvų paklausa, reikia bėgti iš paskos.

Visi šie bei kiti kiek mažiau svarbūs argumentai buvo naudoti nuo pat metų pradžios. Ir tie, kas paklausė „Investuok“, neliko itin nuskriausti. Nors didelis rinkų kritimas iki šios apžvalgos rašymo dar nebuvo nutikęs, kintamumo per metus rinkose buvo daug. Ypač jei lyginsime šiuos metus su 2017-aisiais – nulinio kintamumo metais.

Didžiausi JAV indeksai per dešimt 2018 metų mėnesių realiai nepaaugo. Geresnį rezultatą parodė tik NASDAQ 100 technologijų indeksas. Tuo pačiu metu Vokietijos DAX prarado apie 15 % vertės, Londono FTSE 100 krito daugiau nei 7 %, „MSCI World“ indeksas krito kiek mažiau nei 5 %. Besivystančių rinkų akcijos, remiantis MSCI skaičiuojamu jų grąžos indeksu, krito apie 18 %.

Tad iš esmės akcijų laikytis vertėjo nebent tiems, kurie turėjo JAV IT įmonių. Beje, jas „Investuok“ ne kartą minėjo kaip pačias įdomiausias, daugiausiai dėmesio sulaukiančias rinkos žvaigždes ir lyderes. Platesnį spektrą mėgstantiems investuotojams per dešimt 2018 metų mėnesių akcijų rinkos nepasiūlė nieko. Tik nemažai streso.

Tiesa, dar verta atkreipti dėmesį, kad „Investuok“ visai taikliai kovo mėnesį rašė, jog po vasario mėnesį matyto supurtymo verta laukti krestelėjimo ir rudenį. Tačiau kadangi tai buvo ne tiek analitinė, kiek rinkos istoriniu šabloniškumu paremta įžvalga, daugiau nei paminėti ji nėra verta.

NT rinka

NT 2018 m. buvo viena iš pagrindinių investavimo temų, kadangi Lietuvoje į nekilnojamąjį turtą pradedama investuoti sulaukus ketverių. Per metus buvo apžvelgta daug su šia tema susijusių sričių, išdalinta aibė patarimų ir parašyta daug verdiktų. Tad apie kelis iš jų plačiau.

Metų pradžioje „Investuok“ pranešė, kad kitas NT bumas laukia Marijampolėje. Prieš dvejus metus daug rašė apie Kauną ir jo atsigavimą, dėl to buvo teisūs ir 2017 m. patarimų klausę skaitytojai gali džiaugtis kainų augimu. Marijampolė buvo parinkta dėl ateinančių investuotojų ir tikėtino rinkos suaktyvėjimo.

Vasarį „Investuok“ rašė, jog tuo metu Marijampolėje buvo fiksuojamas rekordiškai didelis sandorių skaičius, matoma kainos augimo tendencija, jaučiamas butų, skirtų nuomai, trūkumas. Kaip žurnalui teigė vietinės rinkos ekspertas, per kelerius metus butų kainos Marijampolėje augo 15 % ir daugiau. O svarbiausia, į vietinę LEZ atėjo naujas strateginis investuotojas, kuris turėjo tiek pritraukti darbuotojų, tiek paskatinti jį aptarnaujančių verslų augimą ir stiprėjimą, tiek signalizuoti apie geras sąlygas kitiems strateginiams investuotojams.

Nors, remiantis „Aruodas.lt“ duomenimis, didelio bumo per metus nematėme, kainų augimas Marijampolės butų rinkoje tikrai fiksuotas. Namų rinka per dešimt šių metų mėnesių kainų požiūriu išliko stabili. Taip pat ir biurų nuomos rinka, kur kainos už kvadratą paaugo vos dviem centais.

Todėl bumo kol kas nesulaukėme. Tačiau verta prisiminti, jog apie Kauną „Investuok“ kalbėti pradėjo vieni pirmųjų, kai visų žvilgsniai krypo tik į Vilnių. Todėl labai realu, kad Marijampolę po kelerių metų prisiminsime kaip gerą progą uždirbti.

Kovo mėnesį „Investuok“ taikliai pastebėjo augančią mikrobiurų ir bendrų darbo erdvių tendenciją. Šie metai turbūt įeis į Lietuvos NT istoriją kaip metai, kuriais rinka iš tikro atrado ir pamilo bendras darbo erdves. Nors mikrobiurai dar netapo visiška norma, taip pat skinasi kelią į rinkos dalyvių širdis.

Kaip jau tuomet teigė „Inreal“ analitikas R. Žulpa, didesniuose verslo centruose įmonės dažniausiai nuomai griebia vos ne visą pastatą. O smulkesnėms įmonėms ir verslininkams tenka rinktis arba iš atokiau esančių objektų, arba keliauti į bendras darbo erdves ir mikrobiurus.

Augant ekonomikai, visuomenei turtingėjant ir nusimetant sovietinius antiverslumo pančius, atsiranda daugiau vietinių smulkiųjų verslų, kuriems reikia 20–50 kv. m ploto. Tad šią rinką labai gerai užpildo ir, tikėtina, ateityje toliau užpildys mikrobiurai bei bendros darbo erdvės.

Per visus metus „Investuok“ apie NT rašė kaip apie segmentą, kuris dėl finansinių inovacijų tampa vis prieinamesnis smulkiesiems investuotojams. Ši tendencija išlieka labai stipri ir svarbi, tačiau investuotojai turėtų prisiminti kovo mėnesį žurnalui „Investuok“ V. Plunksnio išsakytas mintis apie skirtingų paslaugų teikėjų skirtingas portfelių kokybes, finansinį svertą ir su visu tuo susijusius pavojus.

Ypač tai aktualu smulkiesiems, investuojantiems į NT per įvairias platformas. Nes čia pamatuoti turto kokybę yra sunkiausia, o skaidant pinigus mažomis sumomis tampa sunku suvokti bendrą visų investicijų riziką ir joms naudojamą realų finansinį svertą.

Obligacijos

„Investuok“ nemažai dėmesio skyrė ir obligacijoms. Tiek vietinėms, tai yra Baltijos šalių įmonių, tiek pasaulio. Šia tema žurnalo autorių nuomonės sąlygiškai išsiskyrė ir buvo pasiūlytos tiek obligacijų kainų kritimą, tiek augimą palaikančios nuomonės.

Rašyti į abi puses vienu metu ir vėliau sakyti, kad buvai teisus, nėra sudėtinga. Tačiau kadangi dažniau „Investuok“ sakė, kad kaip ir medžiai, taip ir obligacijos iki dangaus neauga (ir tai kartojo bemaž trejus metus), šiais metais pagaliau galima šauti ir geresnio šampano. Nes prieš tai obligacijų kaina tiesiog laikėsi aukštumose, o 2018 m. viešai rinkose kotiruojamoms obligacijoms buvo palyginti tragiški.

Palyginti, nes obligacijoms tragiški metai nereiškia, kad visi investuotojai prarado po 50 % investicijų, kaip nutinka, kai išgyvename akcijų rinkoms tragiškus metus. Tačiau realiai visos, tiek išsivysčiusio, tiek besivystančio pasaulio, valstybinės ir įmonių obligacijos nuo metų pradžios smarkiai pigo. Ypač prastai pasirodė įmonių obligacijos, tačiau ir kai kurių valstybių obligacijos surengė ne ką prastesnį šou.

Didžiausi fejerverkai stebėti besivystančiose valstybėse, pavyzdžiui, Turkijoje, Venesueloje. Tačiau veiksmo ieškoti taip toli būtina nebuvo. Nes gerokai atpigo ir Italijos, Ispanijos, Portugalijos valstybiniai skolos popieriai. JAV valstybinių obligacijų rinka sutraiškė ne vieną techninį bei psichologinį lygį. O šios valstybės obligacijų kreivės struktūros pokyčiai, tai yra išsilyginimas, kai 2 ir 10 metų VVP pajamingumas tapo kone vienodas (apie kurį per pastaruosius 6 mėnesius rašė turbūt visi), sukėlė baimę daugeliui investuotojų.

Tad obligacijų rinkoms metai buvo prasti. Bet ne visoms.

Štai Baltijos šalių įmonių obligacijos laikosi labai gerai. Tiek dėl to, kad, remiantis OECD duomenimis, Baltijos šalių įmonės yra prasiskolinusios smarkiai mažiau nei Vakarų įmonės, tiek dėl to, kad vietinė rinka nėra įdomi užsienio žaidėjams, geros ir žinomos Baltijos šalių įmonės vis dar siūlo kosmines rizikos premijas. Tai šią rinką daro sąlygiškai anticiklinę, tačiau filosofines diskusijas paliksime kitam kartui.

Vietinėje rinkoje įvyko nemažai emisijų, didžiąją dalį jų darė jau ne pirmą kartą obligacijas leidžiančios įmonės, todėl pajamingumas traukėsi. Tačiau atėjo ir vienas kitas naujokas, Lietuvoje rinką pagyvino joje skolinto kapitalo ieškančios NT bei paskolas teikiančios įmonės. Na, o apskritai didžiausia dovana vietinei rinkai tapo „Maximos“ obligacijų emisija užsienio rinkose su 3–3,5 % grąža, kuri įrodė, kad ir vietinės įmonės gali gauti konkurencingas sąlygas bei diversifikuoti skolos struktūrą ir mažinti priklausomybę nuo bankinio sektoriaus.

Nafta

Dažniausiai aptariama žaliava šiais metais buvo nafta. Nieko stebėtino, nes ši žaliava išlieka svarbiausia vartotojams ir yra tiesiog įdomiausia nuo 2015 m. Tad ką „Investuok“ sakė apie naftą ir jos tikėtinus kainos pokyčius?

Vasario mėnesį, WTI naftai kainuojant apie 60 JAV dolerių už barelį, „Investuok“ kėlė klausimą – kur rasime naftą 2018 m. pabaigoje? Į jį buvo atsakyta dvejopai:

1) Jei akcijų rinkose nebus didesnės krizės, naftos kaina turėtų pasiekti 80–100 JAV dolerių už barelį.

2) Atėjus korekcijai, naftos kaina gali kristi iki 50–65 JAV dolerių už barelį.

Tokias prognozes ir rėžius žurnalas grindė fundamentaliais veiksniais. Tai yra tuometiniais pasaulinių naftos rezervų, išgavimo, skalūninės naftos išgavėjų skaičiaus pokyčiais, paklausos tendencijomis bei rinkos dalyvių sentimentu.

Prie prognozių „Investuok“ grįžo birželio mėnesį, kai naftos kaina jau sukosi apie 65–70 JAV dolerių už barelį. Tuomet nagrinėti pagrindinių OPEC valstybių veiksmai ir jų strategijų pokyčiai, kai daugelis šalių akivaizdžiai pradėjo bandyti mažinti priklausomybę nuo pajamų iš naftos. Tai turėjo signalizuoti investuotojams, jog naftos kainos augimas greičiausiai yra laikinas ir laikytis turėtų tol, kol sentimentas lieka teigiamas.

Vėliau nafta buvo prisiminta jau po atostogų, tai yra rugsėjo mėnesį. Tuomet WTI naftos kaina flirtavo su 75 JAV dolerių už barelį. Praėjus geram pusmečiui nuo pirmo šių metų straipsnio apie naftą, „Investuok“ atnaujino fundamentalią analizę, pateikė rezervų, išgavimo, kainų pokyčius ir iškėlė hipotezę – racionalu būtų tikėtis tolesnio naftos kainos judėjimo link 80, jei tik nepamatysime didesnės korekcijos akcijų rinkoje.

Gerai, kad prognozė buvo pateikta su sąlyga, nes po rugsėjo pabaigoje prasidėjusios plataus masto korekcijos akcijų rinkoje, kuri truko bent iki lapkričio pradžios, žemyn čiuožė ir naftos kaina. Tad lapkričio mėnesį naftos kaina grįžo iki vasario mėnesio 60–65 JAV dolerių už barelį lygio.

Sudėję viską galime sakyti, kad faktorius „Investuok“ prognozavo gerai, tačiau dėl kainos prašovė. Nes 80 riba pasiekta nebuvo ir nors 6–7 mėnesius vyko žaliavos augimas, per pirmus 10 mėnesių naftos kaina iš esmės nepasikeitė. Tai reiškia, jog nė viena iš metų pradžioje iškeltų hipotezių nepasitvirtino ir naftos nei pirkti, nei parduoti 10 mėnesių terminui šiais metais neapsimokėjo.

Bendros tendencijos

Pirmajame 2018 metų numeryje „Investuok“ kalbėdami apie bendras tendencijas pateikė spėjimus apie tai, kaip turėtų elgtis racionalus investuotojas dabartinėje aplinkoje. Rekomendavo elgtis atsargiai, bet agresyviai. Būtent tokia strategija šiais metais turėjo pasiteisinti labiausiai. Nes atsargūs ir agresyvūs investuotojai dalį investicinio krepšelio greičiausiai būtų po vasario mėnesio kritimo nukreipę į kiek atpigusias JAV akcijas, o tai iš esmės buvo viena paprasčiausių ir pelningiausių strategijų nuo vasario.

Tiesa, spalį prasidėjęs kritimas visus akcijų pelnus ištrynė, tad ir paprastesnis variantas – tiesiog sėdėti ant grynųjų maišo – būtų buvęs ne ką prastesnis. Ypač tiems, kurie ne itin mėgsta riziką ir nori miegoti (ar gyventi) ramiau. Nes norint uždirbti iš akcijų per metus reikėjo pirkti tik JAV akcijas ir jas parduoti vasaros pabaigoje.

„Investuok“ nepataikė sakydami, kad pasaulis tapo globalus ir judesiai vyksta gana sinchroniškai. Nors JAV akcijų rinkose matėme kalnelius ir galimybes uždirbti, apskritai pasaulio akcijų rinkos per metus, kaip minėta, nučiuožė žemyn. Tad JAV augimas ir prezidento veiksmai sukūrė palankesnę aplinką investuotojams JAV nei likusiame pasaulyje, dėl to iki tol matyta ir ypač 2017 m. akcentuota globalaus sinchronizuoto augimo tendencija dingo.

Tad geriausiai turbūt gyveno tie, kurie investavo į vietinių Baltijos šalių įmonių skolą. Nei didelių svyravimų, nei rimtų sukrėtimų, tik rinkos plėtra ir riebios rizikos premijos. Žinoma, norint investuoti į vietines įmones reikia didesnės drąsos, tačiau paprastai daugiausiai uždirba būtent drąsiausi.

Tai straipsnis iš žurnalo INVESTUOK".

Gruodžio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:

Tendencijų rubrikoje: Aptariame 2018 metus ir vertiname kiek buvo teisios ekspertų, tame tarpe ir mūsų pačių prognozės, situacijos vertinimas, bei kaip viskas vyko iš tiesų.

Rubrikoje Vertybinių popierių birža: Ar Šiaulių bankas ant prekystalio? Vertiname ir analizuojame Šiaulių banką. Nagrinėjame ir Europos bankų situaciją – atrodo jų sveikata prastesnė nei Šiaulių banko... Straipsnyje „Europos bankai pavojuje?“ analizuojame su kokiomis problemomis susiduria Europos bankai.

Tema: Kai visi kalba apie korekciją, dažnai tai būna geras laikas apsipirkti. Kaip yra šią žiemą?
Rinkos: Nagrinėjame kaip savo portfelius III ketvirtį pakeitė garsiausi pasaulio investuotojai - ką galime įžvengti, ką jie mąsto ir kokios jų investavimo idėjos? „Netflix“ – Ar viskas taip puiku? Ar tik netapo tai kas neįprasta nauja norma? Kur tai nuves? Kinija – ar tik ne Kiniją šį kartą sugriaus pasaulio ekonomiką? Kodėl visi su dideliu nerimu stebi situaciją šioje šalyje? Vertiname realia situaciją.

Nekilnojamasis turtas: NT kainas regionuose augina lūkesčiai – kai kur kainos užaugo net 50 %, ar tai gali būti racionali investicija? Įžvalgose – apie namo renovaciją – kaip padidinti NT vertę.
Ir dar: Komentarai, patarimai, „laisvalaikio rubrika“ , įžvalgos, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką rugsėjį viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Brazilijos „Natura Cosmeticos“ perka „Avon“ už 2 mlrd. JAV dolerių

Brazilijos „ Natura Cosmeticos “ pasiekė susitarimą dėl tiesioginių pardavimų rinkoje...

Verslo pasitikėjimas Vokietijos ekonomika – silpniausias per daugiau kaip ketverius metus

Dar suprastėjus didžiausio Europos ūkio įmonių vadovų nuotaikoms, atidžiai stebimas Vokietijos...

„Paysera“ atšaukia vertybinių popierių išleidimą: nepasiekė minimalių tikslų

Mokėjimų sistema „ Paysera ” praneša atšaukianti vertybinių popierių platinimą, nes per...

„NEO Finance“ pradeda viešą savo akcijų platinimą

Lietuvos finansinių paslaugų startuolis „ NEO Finance “ trečiadienį pranešė pradedąs...

„Achemos grupės“ pelnas pernai mažėjo (3)

Koncerno „Achemos grupė“ valdomos įmonių grupės pelnas pernai siekė 46 mln. eurų ir buvo 28...

Top naujienos

Lietuvio gyvenimas – deimantais klotas: jaunas vyras sukasi klestinčiuose versluose per du žemynus (13)

Jaunas Lietuvos žydas Patrikas Ribas šiandien gali džiaugtis itin sėkmingu šeimos verslu. Nuo...

Nesuvokiamos skerdynės: dėl 10 km plyno lauko galvas padėjo per milijoną karių (56)

Somos mūšis , buvo vienas didžiausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių. Jis vyko nuo 1916-ųjų...

Princesės Dianos žūties liudininkais tapusi amerikiečių pora bijo dėl savo gyvybių: parodymai atskleidė netikėtas detales (71)

Kaip sako 1997 metų rugpjūčio 31 dieną princesės Dianos žūties Paryžiuje liudininkais...

Paaugliai žaislus keičia į ginklus: buriasi į grupes, smurtauja, vagia ir nieko nebijo (129)

Vagia automobilius, peilius naudoja kaip grasinamuosius įrankius, apiplėšinėja, spardo, muša ir...

Patikrinę iš JAV į Lietuvą atvežtą „Volvo“ visureigį konstatavo: gerai, kad ne dyzelinis (121)

Vieša paslaptis, sako autoservisų specialistai, kad dažniausiai benzininiai automobiliai genda...

Nemaloni tiesa: šie baisuokliai gyvena ant jūsų veido ir kasnakt rengia puotas (25)

Nepulkite į paniką, bet ant jūsų veido veikiausiai yra kelios dešimtys voragyvių, gyvenančių...

Į kovą dėl Davieso parašo jungiasi „Barcelona“: pasiūlymas gerokai pelningesnis nei kitų (7)

Kauno „Žalgirio“ lyderis Brandonas Daviesas – dar vieno Eurolygos grando radare. Pasak...

Kodėl daliai žmonių sunkiau pajusti orgazmą ir ką jiems daryti (12)

Žmonės nepatiria orgazmo taip dažnai, kaip rodoma Holivudo filmuose ar kalbama prie savaitgalio...

Grilio mylėtojų šventėje – nuodėmingo maisto lavina: kepimo virtuozai pranoko patys save (8)

Saulėtą šeštadienio popietę būrys žmonių rinkosi į didžiausios Baltijos šalyse grilio...

Norėdami išvengti odos vėžio, privalote apsižiūrėti: gydytoja įvardijo, kam rizika susirgti didžiausia (5)

Anot gydytojos dermatovenerologės Astos Dumbliauskienės , odos vėžio prevencija Lietuvoje...