Vidutinė lietuvio investicinė sąskaita pernai metais buvo 2434 eurai – net 33 proc. didesnė už vidutinę europiečio sąskaitą. Didesnėmis sumomis per programėlę pernai investavo tik čekai, slovakai, nuo lietuvių itin nedaug atsiliko olandai.
Lyčių dinamika panaši visose Europos šalyse: vyrai pirmavo investavimo srityje prieš moteris, demonstruodami didesnį aktyvumą ir investuodami didesnes sumas. Vidutinė lietuvių vyrų investicinės sąskaitos vertė (2911 eurų) buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei moterų (1284 eurai), panašūs skirtumai ir kitose Europos šalyse. Tiesa, pasidžiaugti yra kuo – lietuvės moterys vidutiniškai investavo 39 proc. daugiau nei Europos šalių moterų vidurkis, kuris siekė 919 eurų. Už lietuves aktyvesnės buvo tik prancūzės, čekės, slovakės ir lenkės.
Lietuvių investicijų sąskaitos dydis tiesiogiai koreliavo su amžiumi: kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė buvo investicijų vertė. Jei 18-24 m. jaunuolių sąskaitose investicijos vidutiniškai buvo vertos 672 eurų, tai kiek vyresnių, 25-34 m. grupėje, jos jau siekė 1663 eurus. Daugiausia investavo vyriausi: 65-74 m. žmonės vidutiniškai turėjo daugiau kaip 8600 eurų, o vyresni nei 75 m. – daugiau kaip 10 tūkst. eurų vertės akcijų.
Populiariausių akcijų lydere Europoje buvo „Tesla“
Europiečiai pernai daugiausia prekiavo JAV automobilių gigantės „Tesla“, JAV kosminių skrydžių bendrovė „Momentus“ ir Kinijos automobilių gamintojo „Nio“ akcijomis. Iš Europos įmonių investuotojų dėmesį labiausiai traukė „Anheuser-Busch“ alaus darykla, Vokietijos automobilių bendrovė „Volkswagen“ ir Nyderlandų mokėjimo bendrovė „Adyen“.
Lietuvių pasirinkimas buvo panašus: pirmavo „Tesla“, antroje populiariausių JAV akcijų vietoje buvo kino teatrų tinklas „AMC Entertainment“ akcijos, o trečioje – „Nio“. Rinkdamiesi Europos įmones, lietuviai prioritetą teikė „Nordea“ bankui, toliau pagal populiarumą rikiavosi „Volkswagen“ ir „Danone“. Kalbant apie lyčių skirtumus, gana ryški tendencija, kad vyrai dažniau rinkosi automobilių, kosmoso pramonės įmonių akcijas, į moterų investicijų krepšelį dažniau įkrisdavo mažmeninės prekybos bendrovė „Bed Bath & Beyond“.
Jaunesni lietuviai dažniau rinkosi didžiausias Europos pramonės konglomerato „Siemens“, Vokietijos agrochemijos ir farmacijos gigantės „Bayer“, alaus gamintoją „Heineken“. Vyresnių nei 55 m. klientų pasirinkimuose pernai dažniau atsidurdavo „Porsche“, Kinijos elektrinių transporto priemonių gamintojo „Xpeng“, ryšių bendrovės „Twilio“ akcijos.
Populiarūs buvo ir mažiau rizikingais laikomi ETF, pinigų rinkos fondai
Į ETF investavę lietuviai dažniausiai rinkosi „Vanguard S&P 500 UCITS ETF“, „iShares USD Treasury Bond (1-3)“ bei „iShares USD Treasury Bond (20+)“. Biržoje prekiaujami fondai investuoja į platų vertybinių popierių spektrą ir taip sutaupo žmonių laiko bei išlaidų, palyginus su investavimu į pavienes akcijas ar obligacijas.
Pernai lietuviai kartu su daugeliu kitų Europos šalių galėjo išbandyti lanksčiąsias (angl. flexible) investicijų sąskaitas, kuriose laikomos lėšos buvo investuojamos į pinigų rinkos fondus. Jie pasižymi mažu verčių kintamumu ir didele diversifikacija, nes investuojama į įvairius trumpo laikotarpio skolos vertybinius popierius. Pinigų rinkos fondai iki šiol buvo daugiausia prieinami instituciniams investuotojams, paprastai juos naudojo didelės korporacijos ir bankai savo lėšoms saugoti.
Palyginus su kitais europiečiais, lietuviai buvo tarp aktyviausiai naudojusių šią investicinę priemonę ir investavę į pinigų rinkos fondus: iš viso pernai investuota beveik 35 mln. eurų, vidutiniškai vienas lietuvis jai skyrė virš 2700 eurų.
Mažėjančios palūkanos pasitarnautų investuojantiems į obligacijas
„Revolut Securities Europe“ vadovas Rolandas Juteika sako, kad finansų rinkos pernai buvo atsparios ir prie daugybės iškilusių išbandymų prisitaikė.
„Akcijų rinkų augimas buvo įspūdingas: S&P 500 indeksas augo 24 proc., o technologijų įmonių gausus Nasdaq 100 indeksas – net 54 proc“, – sako R. Juteika
Žvelgiant į ką tik prasidėjusius metus, pasak R. Juteikos, daug vilčių kelia palūkanų rinkų mažėjimo perspektyva, kuri reikštų didesnį obligacijų rinkų patrauklumą ir naujas galimybes investuotojams.
