Šią savaitę tuštoką JAV ekonominių rodiklių kalendorių papildys kelių Federalinės rezervų sistemos (FED) vadovų kalbos – šiose, manoma, bus dar kartą priminta, jog sprendimas kelti palūkanų normą gali būti priimtas jau gruodžio mėnesį suplanuotame Federalinio atvirosios rinkos komiteto (angl. FOMC) posėdyje.
Penktadienį kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu ženkliai pabrangęs JAV doleris vakar stabtelėjo (EUR/USD +0,10 proc. – iki 1,0752 JAV dolerio už eurą).
Rinkos dalyvių dėmesio neišvengs nauja Kinijos makroekonominė informacija (09:45 Lietuvos laiku SHANGHAI COMPOSITE -0,18 proc., Japonijos NIKKEI 225 +0,15 proc.). Šįryt paskelbta, kad Kinijos vartotojų kainos spalį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, augo 1,3 proc. (laukta 1,5 proc., praėjusį mėnesį 1,6 proc.). Kita vertus, gamintojų kainos smuko jau 44 mėnesį iš eilės ir spalį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, susitraukė 5,9 proc. – labiausiai nuo pat 2009-ųjų pradžios. Gilėjančios defliacijos tendencijos stiprina lūkesčius, kad Kinijos centrinis bankas ir vyriausybė turės imtis papildomų priemonių ekonomikai skatinti.
„Bloomberg“ naujienų agentūros skelbiamas 22 pagrindinių biržose prekiaujamų žaliavų kainas įvertinantis indeksas „Commodity Index“ nuo mėnesio pradžios jau praradęs beveik 3 proc. vertės. Priminusi apie besivystančių šalių patiriamus iššūkius ir vangią tarptautinę prekybą, Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. OECD) paskelbė mažinanti šių metų pasaulio BVP augimo prognozę iki 2,9 procento.
Laipsnišką pasaulio ekonomikos sustiprėjimą 2016 ir 2017 metais (3,3 ir 3,6 proc. atitinkamai) organizacija grindžia sklandžiu Kinijos ūkio pertvarkymu ir smarkiau augsiančiomis investicijomis išsivysčiusiose šalyse.
Baltijos šalių biržose vieninga indeksų kryptis nesusiformavo (OMXV +0,25 proc., OMXT -0,28 proc., OMXBB -0,37 procento). Bendra apyvarta viršijo 1 mln. eurų, tačiau pusė jos buvo sudaryta vienu tiesioginiu sandoriu „Aprangos“ (-0,38 proc.) akcijomis. „Šiaulių banko“ akcijų kaina pašoko 2,3 proc., investuotojams prisiminus gerus banko fundamentalius rodiklius, o Latvijos banko „Citadele“ vykdomo pirminio viešojo siūlymo vertinimą nustūmus į antrąjį planą. Šiandien prekyboje gali būti prisimintos pieno perdirbimo bendrovių akcijos, nes „Vilkyškių pieninė“ tradiciškai pirmoji paskelbė pardavimo duomenis.
Tiesa, jie nėra džiuginantys: vien per spalio mėnesį pardavimo apimtys susitraukė 9 proc. – iki 8,9 mln. eurų, o iš viso per 10 šių metų mėnesių smuko 24 proc. – iki 90,5 mln. eurų. „Tallink Grupp“ (-1,21 proc.) akcijų pardavėjai suskubo realizuoti per trumpą laikotarpį uždirbtą pelną. Vis dėlto artimiausiomis dienomis teigiamą postūmį kainai turėtų suteikti geras trečiojo ketvirčio veiklos rezultatas, kurį planuojama paskelbti jau šį ketvirtadienį.
Bendrovės trečiąjį ketvirtį pervežtų keleivių skaičius pastebimai išaugo, o kuro kaina išliko stabili ir žemame lygmenyje, todėl galima tikėtis gerokai didesnio palyginti su praėjusiais metais grynojo pelno. Vartotojų kainos Baltijos šalyse ir toliau smunka.
Spalį Lietuvoje užfiksuota -0,7 proc., Estijoje -0,6 proc., Latvijoje - 0,2 proc. metinė infliacija. Per pastaruosius dvylika mėnesių vidutinė metinė infliacija buvo teigiama tik Latvijoje (0,2 proc.), o Lietuvoje ir Estijoje siekė atitinkamai -0,9 ir -0,5 procento.
Pirmadienį vykusiame pirminio platinimo papildymo aukcione Lietuvos Respublikos Vyriausybė (LRV) vidaus rinkoje 3,4 metų terminui pasiskolino 35 mln. eurų. Šį kartą pasiūlymų įsigyti LRV obligacijų gauta 99,5 mln. eurų sumai, taigi paklausa viršijo pasiūlą 2,8 karto. Rugsėjo mėnesį išleista emisija buvo papildyta antrą kartą – šiuo metu jos nominalioji vertė siekia 110 mln. eurų. Emisijos vidutinis svertinis pelningumas siekė 0,536 proc., taigi buvo 0,058 proc. punkto mažesnis negu nustatytasis spalio 19 dieną vykusiame šios emisijos papildymo aukcione.
