Trečiadienio vakarą paskelbta kovo mėnesį vykusio posėdžio ataskaita parodė, kad Federalinės rezervų sistemos (FED) atvirosios rinkos komiteto (angl. FOMC) nariai nėra vienodos nuomonės, ar sprendimas kelti palūkanų normą turėtų būti priimtas jau birželį. Tokį sprendimą remiantys FOMC nariai argumentavo toliau gerėjančiomis ekonomikos sąlygomis. Palaikantieji vėlesnę pinigų politikos normalizavimo pradžią atkreipė dėmesį į atpigusių energetinių išteklių ir stipraus JAV dolerio teberibojamą infliaciją. Du FOMC nariai laikėsi nuomonės, kad šalies ekonomika nėra pasiruošusi pinigų politikos griežtinimui jau šiais metais. FED siekia būti pagrįstai įsitikinęs, kad vidutinės trukmės laikotarpiu infliacija priartės prie pageidaujamo lygio, o tam būtinas tolesnis sąlygų darbo rinkoje gerėjimas, energetinių išteklių kainos ir JAV dolerio valiutos kurso stabilizacija. Paskelbus FED posėdžio ataskaitą, EUR/USD kursas smuktelėjo (šįryt siekia 1,076 JAV dolerio už eurą), o JAV iždo obligacijos atpigo (šįryt 10 metų trukmės pajamingumas siekia 1,896 proc.).
Nuotaikos Senojo žemyno akcijų rinkose kiek prastesnės (EURO STOXX -0,69 proc.). Vakar paaiškėjo, kad euro zonos mažmeninė prekybos apyvarta vasarį traukėsi 0,2 proc. (per metus ūgtelėjo 3 proc.). Didžiausios regiono ekonomikos Vokietijos (DAX -0,72 proc.) gamyklų užsakymai antrąjį metų mėnesį sumažėjo 0,9 proc. (tikėtasi +1,5 proc.), tačiau pramonės produkcijos mastas, patvirtindamas plėtrą tebevykstant, didėjo labiau, negu prognozuota (+0,2 proc.).
Azijos akcijų indeksai šįryt vienodos krypties neįgavo (Japonijos NIKKEI 225 +0,75 proc., Kinijos SHANGHAI COMPOSITE -0,66 proc., o Honkongo HANG SENG net +3,4 proc.). Žinia, kad JAV žaliavinės naftos atsargos vėl ūgtelėjo, truktelėjo juodojo aukso kainą žemyn (WTI rūšies šįryt siekia 51,15 JAV dolerio, „Brent“ rūšies – 56,3 JAV dolerio už barelį).
Šiandien ekonominių rodiklių kalendoriuje – Anglijos centrinio banko sprendimas ir JAV informacija. Manoma, kad Anglijos centrinis bankas paliks galioti dabartinę palūkanų normą (0,5 proc.) ir nekeis turto supirkimo programos masto (375 mlrd. svarų sterlingų). Popiet bus skelbiama informacija apie per praėjusią savaitę JAV pateiktas naujas bedarbių paraiškas (tikimasi +280 tūkst.) ir didmeninių prekybos atsargų pokytį (+0,1 proc.).
Baltijos šalių biržose susidomėjimas akcijomis išliko labai didelis. Buvo sudaryti net 867 sandoriai, o apyvarta viršijo 1,67 mln. eurų (OMXV +0,13 proc., OMXT +1,01 proc., OMXB +0,64 procento). Didžiausią siurprizą pateikė „Panevėžio statybos tresto“ (+12,45 proc.) valdyba, pasiūlydama mokėti 0,066 euro dividendus už akciją. Kadangi praėję metai grupei nebuvo ypač geri dėl geopolitinės situacijos ir nuvertėjusio Rusijos rublio, rinkoje vyravo minimalūs lūkesčiai. Vis dėlto dividendų pasiūlymas radikaliai pakeitė investuotojų požiūrį į bendrovės akcijas, ir jų kaina išaugo net 0,114 euro, t.y. beveik dvigubai daugiau negu pasiūlytas dividendų dydis. Kiek atsargiau įvertintas „Pieno žvaigždžių“ (+1,90 proc.) valdybos siūlymas mokėti santykinai didelius 0,075 euro dividendus. Bendrovės metinėje ataskaitoje buvo pažymėta, kad didelė dalis praėjusių metų pelno gauta iš vienkartinio įvykio – nekilnojamo turto pardavimo. Bendrovės ateities veiklos perspektyvos priklausys nuo to, kaip sėkmingai jai pavyks pakeisti pardavimą Rusijoje eksportu į kitas rinkas. Šiandien yra paskutinė diena, kada įsigijus Šiaulių banko (-1,27 proc.) akcijų kartu įgyjama teisė į nemokamas akcijas, galimas traktuoti kaip dividendus. Primename, kad už 1000 turimų akcijų bus skiriamos 86 naujos akcijos. „Vilniaus baldų“ valdyba netikėtai pasiūlė dividendų iš praėjusių metų pelno nemokėti, o tai neabejotinai neigiamai paveiks bendrovės akcijų kainą šiandien.
