Investuotojų dėmesys kryps į euro zonos finansų ministrų susitikimą

Euro kursui praėjusi savaitė buvo dėkinga. Teigimus pokyčius Senojo žemyno valiutai lėmė sėkmingais laikomi Ispanijos ir Portugalijos vyriausybių obligacijų platinimai, o taip pat spekuliacijos, kad JAV ekonomika neatsigauna taip sparčiai, kad FED imtų didinti bazinių palūkanų normą. Šiuo metu doleris yra silpniausias per pastarąjį mėnesį. Ekonomistai tikisi, kad trečiadienį skelbiami JAV gruodžio mėnesio nekilnojamojo turto rinkos duomenys parodys sumažėjusį naujai pradėtų statyti būstų skaičių. Tikimasi, kad rinkas pasiekus šiai informacijai akcijų kainos JAV gali būti linkusios mažėti.

Tuo tarpu lūkesčiai dėl euro zonos svyruoja. Laukiama, kad šiandien vyksiančiame finansų ministrų susitikime bus skiriama dar daugiau dėmesio, kaip efektyviau padėti skolose skendinčioms pietinėms Europos valstybėms. Atkreiptinas dėmesys, jog teigiamas pokytis jau yra – Vokietija sušvelnino savo pozicija, todėl tikimasi, kad kompromisas tarp Euro valstybių dėl gelbėjimo fondo didinimo bus pasiektas greičiau. Viena iš po padidinamuoju stiklu esančių valstybių - Portugalija toliau teigia, kad jai pagalbos paketo iš ES nereikia, o Graikijai penktadienį Fitch reitingų agentūra sumažino kredito reitingą vienu laipteliu, iki neinvesticinio BB+.

Kinijos akcijų rinkose pirmadienio rytas prasidėjo drastišku kainų kritimu. Vyriausybei bandant aušinti kaistančią ekonomiką, vietos bankai buvo įpareigoti didinti rezervų dalį ir mažinti skolinimą, taip tikintis pažaboti infliaciją ir nepamatuotą gyventojų skolinimąsi. Kinijos Shanghai SE Composite indeksas smuko 3 proc.

Europoje akcijų kainos šiandien bus linkusios didėti. Akcijų indeksų ateities sandoriai prognozuoja, jog atidarymo metu vertės augs vidutiniškai 0,2-0,3 proc.

Baltijos šalių akcijų rinkose štilis tęsiasi

Penktadienį prekyba Vilniaus, Rygos ir Talino biržose išliko rami, kaip ir visą praėjusią savaitę. Indeksų pokyčiai buvo minimalūs, akcijų kainos neįgavo vieningos krypties, o apyvartos bei sudarytų sandorių skaičius buvo žemesni už vidutinius. Visgi, per savaitę Vilniaus OMXV pasistiebė 0,1 proc., kai tuo tarpu Talino OMXT sumenko 0,1 proc. Tačiau nuo metų pradžios OMXT yra išaugęs net 9,4 proc., kai tuo tarpu OMXV pirmąsias dvi šių metų savaites pademonstravo 1,4 proc. nuosmukį. Penktadienį maloniai nustebino „TEO LT“ pozicijoje suaktyvėję užsienio investuotojai, kurių aktyvumo dėka kainos kritimas sustojo ties 0,705 euro už akciją riba. Artimiausios dienos turėtų parodyti, ar šis suaktyvėjimas tebuvo atsitiktinumas, ar gali reikšti tam tikrą stambiųjų rinkos dalyvių elgesio pasikeitimą.

LESTO akcijos debiutuoja Oficialiajame Vilniaus biržos prekybos sąraše

Apskritai, šiandien ypatingų pokyčių nesitikime – Baltijos biržose prekyba išliks pakankamai sekli, o atskirų bendrovių akcijų kainų pokyčius gali nulemti atsitiktiniai stambesnių žaidėjų pirkimo ar pardavimo veiksmai. Šiek tiek šviežumo į rinką taip pat gali įnešti šiandien Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše debiutuosiančios Lietuvos skirstomųjų elektros tinklų bendrovės „LESTO“ akcijos. Bendrovė veiklą pradėjo nuo šių metų pradžios, į vieną įmonę sujungus „Rytų skirstomuosius tinklus“ ir „VST“, jos įstatinis kapitalą sudaro 603,945 mln. vieno lito nominalios vertės akcijų, iš kurių šiek tiek daugiau kaip 5,5 proc. yra smulkiųjų akcininkų rankose ir gali laisvai cirkuliuoti biržose. Valstybė valdo apie 82,5 proc., o Vokietijos energetikos koncernas „E.ON Ruhrgas“ – apie 12 proc. „LESTO“ akcijų. Atsižvelgus į prieš tai buvusias bendrovių „Rytų skirstomųjų tinklų“ ir „VST“ kapitalizacijas, „LESTO“ akcijų kaina turėtų nusistovėti 0,90-0,92 euro intervale.