Abiejose Atlanto pusėse vartojimo prekių ir paslaugų sektoriuose veikiančių bendrovių akcijų brangimą gerokai nustelbė smarkiai atpigusios energetikų akcijos (sektoriaus pokytis indeksuose siekė atitinkamai -1,93 proc. ir -1,25 proc.).
Juodojo aukso kaina sumenko (WTI rūšies -2,9 proc. – iki 45,89, „Brent“ rūšies -3,7 proc. – iki 48,61 JAV dolerio už barelį), mat susirūpinimą dėl lėtėjančios Kinijos paklausos papildė Irano naftos ministro komentaras, kad dabartinė situacija neatrodo tinkama sprendimui mažinti naftos gavybos mastą priimti gruodį suplanuotame Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (angl. OPEC) susitikime. Iki ketvirtadienio menkai užpildytas ekonominių rodiklių kalendorius investuotojų dėmesį nukreips į artėjančius didžiųjų pasaulio centrinių bankų susirinkimus
Nors nesitikima, kad ketvirtadienį vyksiančiame Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos posėdyje bus priimtas sprendimas plėsti pinigų politikos skatinamąją poziciją, svarstoma, ar viešai deklaruojamą pasirengimą veikti parems konkrečių galimybių svarstymas. Į posėdį dėl pinigų politikos jau kitą antradienį rinksis ir JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) atvirosios rinkos komitetas (angl. FOMC). FED padalinio San Franciske vadovas Džonas Viljamsas (John Williams) pirmadienį pakartojo per pastarąjį mėnesį jau ne kartą išsakytą nuomonę, kad sprendimas pradėti pinigų politikos normalizavimą artimiausiu metu yra įmanomas.
Kita vertus, rinkos dalyviai, vertinant FED bazinių palūkanų normos ateities sandorių vertę, savo pozicijos nekeičia ir sprendimo kelti palūkanų normą tikisi ne anksčiau kaip kitų metų kovo mėnesį. EUR/USD, pirmadienį smuktelėjęs 0,18 proc., šįryt bando atsitiesti (1 EUR: 1,1328 USD). Baltijos šalyse aktyviausiai prekiauta Latvijos bendrovių akcijoms (OMXR +3,44 proc.), o Vilniaus ir Talino biržose vyravo ramesnė prekyba (OMXV -0,13 proc., OMXT -0,18 procento). Paskelbus apie oficialų siūlymą supirkti „Ventspils naftos“ (+45,69 proc.) akcijas, jų kaina pašoko iki supirkimo kainos (4,56 euro), o apyvarta buvo 1,6 mln. eurų.
Realizavę pelną iš „Ventspils nafta“ akcijų pardavimo, investuotojai suskubo įsigyti „Latvijas kugnieciba“ (+20,00 proc.) akcijų. Primename, kad pagrindinis „Latvijas kugnieciba“ akcininkas yra pati „Ventspils nafta“, kontroliuojanti 49,94 proc. visų akcijų. Galimas scenarijus, kad, motininei bendrovei palikus biržą, nebebus prasmės joje pasilikti ir dukterinei bendrovei, tad gali būti paskelbtas ir „Latvijas Kugnieciba“ akcijų išpirkimas.
Šįryt TEO LT paskelbė savo trečiojo ketvirčio ir 9 mėnesių veiklos rezultatus. Trečiąjį ketvirtį bendrovės pajamos išaugo 3,3 proc. – iki 51,1 mln. eurų, tačiau EBITDA buvo 18,8 mln. eurų, taigi, palyginti su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 8 procentais.
Grynojo pelno uždirbta 10,3 mln. eurų, t. y. 16,6 proc. mažiau nei pernai, o marža siekė 16,9 proc. (prieš metus – 20,9 procento). Vadovybės rezultatų komentare yra akcentuojama IT paslaugų plėtra, toliau mažėjančios pajamos iš balso telefonijos bei su veiklos sąnaudų mažinimu susiję veiksmai – pavyzdžiui, darbuotojų skaičiaus mažinimas, kuris rezultatams turėtų atsiliepti jau kitą ketvirtį. Šiaulių bankas per 9 šių metų mėnesius uždirbo 16,6 mln. eurų grynojo pelno, o grupė – 17,2 mln. eurų. Grupės pelnas, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, išaugo net 69 procentais.
Banko administracijos vadovas V. Sinius teigia, kad šie metai Šiaulių bankui buvo ypač sėkmingi. Pranešime akcentuojamas kreditavimo pagyvėjimas – daugiau skolinosi bendrovės ir namų ūkiai, o tai lėmė padidėjusias grynąsias palūkanų pajamas, kurių uždirbta 13 proc. daugiau negu tuo pat laikotarpiu pernai. Grupės grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų pokytis per šiuos metus taip pat buvo teigiamas: uždirbta 5,7 mln. eurų, arba 34 proc. daugiau negu atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu.
Didelę įtaką tam turėjo jau kelerius metus besitęsiantis aktyvus banko dalyvavimas daugiabučių namų modernizavimo programos finansavimo veikloje.
Pirmadienį vykusiame pirminio platinimo papildymo aukcione Lietuvos Respublikos Vyriausybė (LRV) vidaus rinkoje 3,4 metų terminui pasiskolino 31 mln. eurų. Šį kartą pasiūlymų įsigyti LRV obligacijų gauta beveik 119 mln. eurų sumai, taigi paklausa viršijo pasiūlą net 3,83 karto. Rugsėjį išleistos emisijos nominalioji vertė šiuo metu siekia 75 mln. eurų. Emisijos vidutinis svertinis pelningumas siekė 0,594 proc., taigi buvo 0,049 proc. punkto mažesnis negu nustatytasis rugsėjo 28 dieną vykusiame šios emisijos aukcione.
