Trečiadienį nereikšmingai kitęs JAV dešimties metų trukmės iždo obligacijų pajamingumas vakar, išaugus paklausai, smuko 0,10 proc. punkto – iki 2,1903 procento.
Pagrindiniai JAV akcijų indeksai, kopę aukštyn pirmoje prekybos sesijos pusėje, jai baigiantis prarado visą iki tol sukauptą prieaugį (S&P 500 -0,26 proc., DOW JONES -0,39 proc., tik NASDAQ +0,10 proc.).
Tokius pokyčius lėmė JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) sprendimas kol kas nekeisti pinigų politikos krypties. Pastebėtina tai, kad federalinio atvirosios rinkos komiteto (angl. FOMC) sprendimas kol kas susilaikyti nuo pinigų politikos griežtinimo nebuvo vieningas.
Vienas iš komiteto narių – FED padalinio Ričmonde vadovas Jeffrey Lackeris – laikėsi anksčiau išsakytos pozicijos „nutraukti nulinių palūkanų erą“ ir siūlė jas kelti 0,25 proc. punkto.
Tačiau, palyginti su posėdžiu birželį, nubyrėjo ir narių, manančių, kad sprendimas pradėti pinigų politikos normalizavimą turi būti priimtas dar šiemet (nuo 15 iki 13 iš 17 narių). Be to, atsirado papildomą pinigų politikos švelninimą palaikanti nuomonė – vieno iš FOMC narių vertinimu, palūkanų normą reikėtų ne kelti, o mažinti.
Vidutinės palūkanų normos šių, 2016 ir 2017 metų pabaigoje prognozuojama reikšmė sumažinta 0,25 proc. punkto – iki atitinkamai 0,375 proc., 1,375 proc. ir 2,625 procento. Iki vakarykščio posėdžio daugiau negu pusė „Bloomberg“ naujienų agentūros apklaustų analitikų buvo įsitikinę, kad FED paliks galioti istoriškai žemiausią bazinę palūkanų normą (0,25 proc.), o, rinkos dalyvių nuomone, tokio sprendimo tikimybė siekė tik 30 procentų.
Tad investuotojus, panašu, labiau nustebino ne pats FOMC sprendimas, o sulauktas aiškus pripažinimas, kad pastaruoju metu pasaulio mastu įvykę ekonominiai ir finansų rinkų pokyčiai gali apriboti JAV ekonomikos plėtrą ir, tikėtina, kurs papildomą spaudimą infliacijai mažėti artimiausiu metu.
Tokią išvadą puikiai iliustravo atnaujintos pagrindinių ekonominių rodiklių prognozės. Kaip ir tikėtasi, FED pagerino (sumažino 0,20 proc. punkto) nedarbo lygio prognozę šiems ir artimiausiems dvejiems metams (iki 5,05, 4,8 ir 4,8 proc. atitinkamai). Tačiau realiojo BVP augimo tempo prognozė kilstelėta (iki 2,15 proc.) tik 2015-iesiems – FED vertinimu, 2016 ir 2017 m. JAV ekonomika augs lėčiau (2,4 ir 2,2 proc.), negu buvo tikėtasi anksčiau.
Vertinant pastarųjų mėnesių kainų dinamiką, nenuostabu, kad pastebimai (2015 m. iki 0,4 proc.) sumažinta ir metinės vartojimo kainų infliacijos prognozė. Nedaug teigiamos pagrindinių Senojo žemyno akcijų indeksų ateities sandorių vertės žada, kad penktadienį Europoje išsilaikys santūriai optimistiškos investuotojų nuotaikos.
Azijos akcijų rinkos dalyviai neatrodo apsisprendę, kaip derėtų vertinti vakarykštį FED sprendimą (07:30 Lietuvos laiku Kinijos SHANGHAI COMPOSITE +0,40 proc., Japonijos NIKKEI 225 -1,53 proc.). Baltijos šalių biržų indeksų reikšmės kito priešingomis kryptimis (OMXV -0,17 proc., OMXR -0,01 proc. OMXT +0,32 procento).
Kol investuotojai lūkuriavo FED sprendimo, prekyba vyko vangiai, o daugiausiai sandorių sudaryta „Tallink Grupp“ (+1,71 proc.) akcijomis, kurių paklausą sustiprino stambiuosius Skandinavijos investuotojus atstovaujantis tarpininkas. Po prekybos buvo pranešta, kad šveicarų holdingo „Vitol“ dukterinė bendrovė „Euromin Holdings“ įsigijo „Latvijas Naftas Tranzits“ valdytą 43,25 proc.
„Ventspils nafta“ akcijų paketą ir dabar turi 93,24 proc. bendrovės akcijų. Už vieną akciją buvo sumokėta 1,77 euro, o viso paketo vertė siekė 80 mln. eurų. Pagal Latvijos įstatymus peržengus 50 proc. kontrolinio paketo dydį, pagrindinis akcininkas privalo skelbti oficialų siūlymą supirkti likusias bendrovės akcijas.
Siūlymo kaina yra nustatoma atsižvelgiant į aukščiausią pagrindinio akcininko mokėtą kainą per paskutinius 12 mėnesių, taip pat ji negali būti mažesnė nei vidutinė svertinė 12 mėnesių kainą biržoje arba akcijos buhalterinė vertė.
Pagal „Bloomberg“ informacinę sistemą šios kainos atitinkamai yra 1,40 ir 3,27 euro, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad Latvijos vertybinių popierių komisija nustatant kaina gali neatsižvelgti į įstatyme pateikiamus kainos nustatymo būdus ir leisti pasiūlymą skelbti už mažesnę arba didesnę kainą
