Pusmetiniame pranešime Jungtinių Valstijų Kongresui Federalinio rezervų banko (FED) vadovė Dženet Jelen (Janet Yellen) patikino, kad kantrus FED požiūris pradedant pinigų politikos normalizavimą reiškia, jog sprendimas kelti palūkanų normą nebus priimtas bent jau dviejuose artimiausiuose posėdžiuose (kovo viduryje ir balandžio pabaigoje). FED vadovė taip pat patvirtino, kad, pradėjus normalizuoti pinigų politiką, palūkanų norma bus didinama kiekvieno susirinkimo metu. Be to, iki nekantriai laukiamo sprendimo priėmimo FED pakoreguos posėdžio pranešime pateikiamas užuominas dėl pinigų politikos pokyčių (angl. Forward guidance). Taigi rinkos dalyviai išgirdo jau pažįstamą žinutę – sprendimas kelti palūkanų normą JAV artėja, tačiau bus priimtas žiūrint ne į kalendorių, o vertinant tolesnį ekonominių sąlygų gerėjimą.
Po beveik mėnesį besitęsusių derybų euro zonos šalių finansų ministrų grupė vakar pritarė Graikijos pateiktam reformų planui. Tai reiškia, kad šeštadienį turėjusi baigtis antroji finansinės paramos Graikijai programa bus pratęsta dar keturiems mėnesiams. Labiausiai įsiskolinusios euro zonos šalies vyriausybė ir toliau dirbs pasiraitojusi rankoves, mat artinasi kitas terminas. Iki balandžio naujasis reformų sąrašas turi būti papildytas konkrečių veiksmų planu, ir tik euro zonos finansų ministrų grupei jį patvirtinus finansinė parama gali būti atnaujinta. Tarptautiniai Graikijos kreditoriai – Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas – pavadino vakarykštį sprendimą „pradžia“ ir nurodė, kad „žodžius reikia patvirtinti veiksmais“.
Šįryt paskelbtas HSBC banko apskaičiuojamas Kinijos gamybos sektoriaus pasitikėjimo rodiklis vasarį kilo iki 50,1 punkto (tikėtasi 49,5 punkto) – lygio, paskutinį kartą užfiksuoto praėjusių metų rudenį. Kaip bebūtų, nors ir viršijo prognozes, rodiklis yra tik nežymiai aukščiau nuosmukį žyminčios ribos (50 punktų), tad Kinijos ekonomikos pagyvėjimo ženklų dar teks palūkėti (09:30 Lietuvos laiku SHANGHAI COMPOSITE -0,56 proc.).
Baltijos regiono biržose prekiauta pasyviau – Talino birža nedirbo dėl Estijos Nepriklausomybės dienos, o Vilniuje ir Rygoje (OMXV +0,34 proc., OMXR +1,01 proc.) investuotojai aktyviau domėjosi tik kelių bendrovių akcijomis. „Šiaulių banko“ akcijos dar šiek tiek ūgtelėjo (+0,66 proc.) prieš planuojamą metinių rezultatų skelbimą ketvirtadienį. Lyginant Vilniaus biržos indekso ir „Šiaulių banko“ akcijų vertės pokyčius (nuo 2012 metų OMXV +61 proc., Šiaulių bankas +43 proc.), galima pastebėti, kad banko akcijos yra pakilusios gerokai mažiau, nors rezultatai gerėja jau kurį laiką. Pasibaigus prekybai metinius rezultatus paskelbė „Vilniaus baldai“ (0,00 proc.). 2014 metais bendrovės pardavimai sudarė 15,723 mln. eurų (2013 m. – 12,865 mln. eurų). Grynasis pelnas per tą patį laikotarpį išaugo 15 proc. – iki 4,772 mln. eurų (pelnas, tenkantis vienai akcijai, sudarė 1,23 euro). Šiandien aktyvumas biržose turėtų išaugti, o investuotojų dėmesys kryps į metinius rezultatus ketvirtadienį turinčių paskelbti „Aprangos“, „Šiaulių banko“, „Tallink Grupp“ ir „Olympic Entertainment Group“ akcijas.
