Frankfurte įsikūrusi institucija supirko obligacijų už daugiau negu 2,4 trln. eurų (2,8 trln. JAV dolerių) pagal vadinamąją „kiekybinio skatinimo“ programą, kurios tikslas - didinti ūkio augimą ir infliaciją, įliejant pinigus į finansų sistemą.
„Kitą savaitę valdančioji taryba turės įvertinti, ar pasiekta pakankamos pažangos, kad būtų galima laipsniškai atsisakyti aktyvų pirkimų“, - pažymėjo ECB vyriausiasis ekonomistas Peteris Praetas savo kalboje Berlyne.
Dėl P. Praeto komentarų euras šoktelėjo į dviejų savaičių aukštumas, sustiprėdamas 0,3 proc., iki 1,1750 JAV dolerio, rytinėje prekyboje.
Nors ECB vadovas Mario'us Draghis gali kol kas nepaskelbti kiekybinio skatinimo pabaigos per artėjantį susitikimą Rygoje, apžvalgininkai teigia, kad 25-ių narių valdančioji taryba pirmą kartą aptars pasitraukimą iš programos, ir tai yra balsavimas dėl pasitikėjimo euro zonos atsigavimu.
Šiuo metu ECB per mėnesį superka vyriausybių ir korporacijų obligacijų už 30 mlrd. eurų ir yra pasirengęs tęsti šią programą mažiausiai iki rugsėjo. Daugelio stebėtojų prognozėmis, pirkimai bus laipsniškai sumažinti iki nulio iki metų pabaigos.
Kiekybinio skatinimo programa kartu su rekordiškai žemomis palūkanų normomis yra dalis nestandartinių priemonių, kurių ėmėsi ECB, kad paskatintų euro zonos ekonomiką po finansų krizės ir priartintų infliaciją prie 2,0 proc. tikslo.
„Esama ženklų, kad infliacija artėja prie mūsų tikslo. Nepaisant sukrėtimų metų pradžioje, euro zonos ūkis išlieka solidus“, - sakė P. Praetas.
Situacija euro zonoje vertinama palankiai, nepaisant augančios įtampos dėl prekybos su Jungtinėmis Valstijomis ir finansų rinkų nerimo dėl Italijos politinių problemų. Vis dėlto nuogąstavimai dėl krizės Romoje pastarosiomis dienomis šiek tiek aprimo.
Pirmą šių metų ketvirtį euro zonos ekonomikos augimas sulėtėjo iki 0,4 proc. nuo 0,7 proc. 2017 metų pabaigoje. Infliacija nuosekliai artėja prie ECB tikslo. Gegužę ji pasiekė 1,9 proc. ECB per kitos savaitės susitikimą paskelbs naujausias bloko ūkio augimo ir infliacijos prognozes.
