Kitapus Atlanto labiausiai smuko energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijos (sektoriaus pokytis S&P 500 indekse -2,05 proc.). Vėl suintensyvėjus diskusijoms dėl didėjančio pertekliaus naftos rinkoje, dar praėjusios savaitės viduryje aukščiau 62 JAV dolerių už barelį ribos kilstelėjusi WTI rūšies naftos kaina sugrįžo į mėnesio pradžioje fiksuotą lygį (šįryt 59,24 JAV dolerio už barelį). Pirmadienį Federalinės rezervų sistemos (FED) padalinio San Franciske vadovas Džonas Viljamsas (John Williams) patvirtino, kad JAV centrinis bankas sprendimą kelti palūkanų normą priims priklausomai nuo to, kaip keisis šalies ekonominiai rodikliai, tačiau tą gali padaryti bet kurio susirinkimo metu. JAV iždo obligacijos atpigo labiausiai nuo pat kovo pradžios (10 metų trukmės obligacijų pajamingumas šįryt siekia 2,289 proc.). Trečiadienį bus skelbiama informacija apie JAV mažmeninės prekybos mastą. Prognozuoja! ma, kad balandį amerikiečiai sulėtino vartojimo tempą, ir rodiklis per mėnesį teūgtelėjo 0,2 procento.
Investuojančiųjų Senajame žemyne dėmesį išlaiko Graikija. Pirmadienį Briuselyje vykusiame euro zonos finansų ministrų susitikime konstatuota, kad Graikijos vyriausybė, derėdamasi su tarptautiniais kreditoriais, rodo aiškų progresą, tačiau iki šiol atviriems klausimams išspręsti prireiks daugiau laiko ir pastangų. Euro grupės tonas, palyginti su demonstruotu po šurmulingo susitikimo Rygoje praėjusį mėnesį, gerokai sušvelnėjo. Vis dėlto įrodymų, pakankamų sprendimui išmokėti likusias lėšas iš Graikijos finansinės paramos paketo priimti, vėl pritrūkta. Nors Graikija vakar, t. y. diena anksčiau, grąžino Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 750 mln. eurų skolos, šalies finansų ministras priminė, kad likvidumo situacija šalyje reikalauja neatidėliotino sprendimo. Graikijos akcijų indeksas ASE pirmadienį smuko 2,51 proc., o 2 metų trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumas vėl kilstelėjo iki 20,5 procento. Mažėjantį atsparumą Graikijos „dramai“ rodo ir susilpnėjęs euras (šįryt EUR/USD ties 1,117 JAV dolerio už eurą riba).
Baltijos šalių biržose prekyba vyko gana vangiai, krito statybos sektoriaus bendrovių akcijos (OMXV +0,13 proc., OMXT -0,14 procento). Po praėjusią savaitę paskelbtų lūkesčių neatitikusių „Merko Ehitus“ (-3,16 proc.) pirmojo ketvirčio rezultatų, investuotojų nuomonė dėl šio sektoriaus perspektyvų suprastėjo. Vakar „Panevėžio statybos tresto“ akcijos pigo 1,92 proc., Estijos „Nordecon“ ir „Arco Varos“ akcijų kaina sumažėjo atitinkamai 0,94 ir 5,65 procento. Veiklos ataskaitose bendrovės akcentavo smukusį užsakymų skaičių ir padidėjusią konkurenciją, kuri neigiamai paveikė pelno maržą.
Šiaulių bankas ir „Invalda INVL“ pranešė apie pasirašytą banko „Finasta“ ir finansų maklerio įmonės „Finasta“ pardavimo sutartį. Šiaulių bankas nurodė, kad preliminari sandorio vertė yra 6,7 mln. eurų, už sandorį bus atsiskaitoma Šiaulių bankui išleidžiant naują akcijų emisiją, kurią įsigis „Invalda INVL“, vienos akcijos emisijos kaina – 0,29 euro. Sandorį planuojama užbaigti trečiąjį šių metų ketvirtį, prieš tai dar turės būti gauti Lietuvos banko ir Konkurencijos tarnybos pritarimai, sušauktas neeilinis akcininkų susirinkimas. Preliminariais skaičiavimais „Invalda INVL“ valdys virš 7 proc. banko akcijų. Naujo profesionalaus, didelę įmonių valdymo patirtį turinčio akcininko atėjimas į banką yra neabejotinai gera naujiena mažiesiems banko akcininkams, tačiau kai kurie pardavėjai gali suaktyvėti, reaguodami į paskelbtą vienos akcijos kainą, kuri yra šiek tiek mažesnė už pas! kutinę rinkos kainą. Šiandien yra paskutinė dieną, kada įsigijus TEO LT, „Aprangos“ ir „Pieno žvaigždžių“ akcijų investuotojams dar priklausys teisė į siūlomus dividendus (atitinkamai 0,068, 0,13 ir 0,075 euro už akciją).
