Vakar ADP instituto paskelbti duomenys rodo, kad vasarį šalyje sukurta 242 tūkst. naujų darbo vietų – 42 tūkst. daugiau, negu prognozuota. Šiandien bus paskelbta naujai užregistruotų bedarbių statistika, o penktadienį pasirodys JAV darbo rinkos ataskaita. Įkaitusi darbo rinka yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių pastaruoju metu gerokai išaugo rinkos palūkanų normų lūkesčiai. FED vadovas Jerome'as Powellas vakar pareiškė, kad sprendimas dėl to, kiek padidinti palūkanas kovo 22 d. posėdyje, dar nepriimtas, be to, patikino, kad centrinis bankas, kovodamas su infliacija, nesiekia sukelti JAV ekonomikos recesijos. Tiesa, J. Powellas pakartojo, kad FED didins palūkanas labiau, negu anksčiau manyta ir yra pasirengęs spartinti pinigų politikos griežtinimo tempą. „S&P 500“ indeksas vakar pakilo 0,14 proc., technologijų sektoriaus NASDAQ 0,40 procento.
Pasibaigus prekybai, kriptovaliutų skolinimo platforma „Silvergate“ paskelbė, kad grąžins visus indėlius ir nutrauks operacijas. Bendrovės akcijų kaina po-prekybinės sesijos metu nukrito 44 procentais.
Britanijos Prekybos rūmai prognozuoja, kad Jungtinės Karalystės ekonomikai 2023 m. pavyks išvengti recesijos, bet augimas bus vangus ir iki-pandeminio lygio nepavyks pasiekti iki paskutinio 2024 m. ketvirčio. Infliacijos tempas Kinijoje vasarį sumažėjo daugiau, negu tikėtasi – metinė infliacija siekė 1,0 proc. (prognozė – 1,9 procento). Gamintojų kainų indeksas buvo neigiamas (-1,4 procento).
Azijos šalių biržose šįryt 9 val. Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI buvo pakilęs 0,63 proc., tai jau penktas teigiamas šio indekso pokytis iš eilės. Pietų Korėjos KOSPI smuktelėjo 0,43 proc., Indijos „BSE 30“ 0,38 proc., Taivano TAIEX 0,30 procento.
Baltijos šalių biržose dominavo prekyba „Tallink Grupp“ akcijomis. Jų perleista už 1,3 mln. eurų, kas sudarė daugiau, negu pusę visos trijų biržų apyvartos (akcijų kaina sumažėjo 0,17 procento). OMXB indekso vertė beveik nepakito (+0,04 proc.), kiek didesniu kainos pokyčiu išsiskyrė tik „Grigeo“ (+1,18 proc., iki 0,854 euro už akciją).
