Palūkanų normos vakar dienos posėdyje padidintos 25 baziniais punktais, iki 3,50 proc. (indėlių), 4,00 proc. (refinansavimo) ir 4,25 proc. (skolinimo). Spaudos konferencijoje banko vadovė Ch. Lagarde pareiškė, kad galimybė sustabdyti pinigų politikos griežtinimą net nesvarstyta, o palūkanos dar kartą vėl bus padidintos veikiausiai jau liepos mėn. posėdyje. Sprendžiant iš palūkanų normų ateities sandorių, rinka tikisi dar dviejų palūkanų normų padidinimų. Kaip ir anksčiau, reinvesticijas pagal Turto supirkimo programą ketinama sustabdyti jau nuo liepos mėnesio.
Griežtas Ch. Lagarde tonas vakar nulėmė euro kurso šuolį (JAV dolerio atžvilgiu 1,06 proc., iki 1,095 dolerio už eurą). Didžiųjų euro zonos šalių vyriausybių 10 m. obligacijų pajamingumai pakilo 4-5 baziniais punktais. Europos šalių biržose aiškios krypties neatsirado („Stoxx Europe 600“ -0,13 proc.), JAV tęsėsi akcijų kainų ralis – „S&P 500“ ir NASDAQ kilo šeštą prekybos sesiją iš eilės (atitinkamai +1,22 ir 1,15 procento). Japonijos centrinis bankas šįryt nepakeitė -0,1 proc. bazinės palūkanų normos ir 0,0 tikslinio vyriausybės vertybinių popierių pajamingumo. Jenos kursas JAV dolerio atžvilgiu sumažėjo 0,29 proc., iki 140,70 jenų už dolerį. Azijos akcijų biržose 9 val. Lietuvos laiku dauguma indeksų buvo pakilę (Japonijos NIKKEI +0,61 proc., Honkongo „Hang Seng“ +1,50 proc., Indijos „BSE 30“ +0,45 procento).
Baltijos šalių biržose vyko aktyvi prekyba. „Enefit Green“ (-1,13 proc.), „LHV Group“ (+2,52 proc.) ir „Ignitis grupės“ (-0,25 proc.) akcijų perleista po daugiau, negu 0,5 mln. eurų, bendra trijų biržų apyvarta pirmą kartą nuo balandžio pabaigos viršijo 3 mln. eurų. Šiaulių bankas (-0,16 proc.) pranešė apie išplatintą 50 mln. eurų dešimties metų trukmės subordinuotų obligacijų emisiją, už kurią bus mokamos 10,75 proc. metinės palūkanos. Obligacijos, kurios buvo išleistos su emitento teise išpirkti jas pirma laiko po penkių metų (2028 m.), yra įskaičiuojamos į antro lygio kapitalą. „Linas Agro Group“ jau pasibaigus prekybai pranešė apie patvirtintą dividendų politiką, pagal kurią dividendams kasmet siūloma skirti ne mažiau, negu 20 proc. nuo konsoliduoto grynojo pelno.
