Gerokai nukritus prekybos aktyvumui (apyvarta buvo apie ketvirtadaliu mažesnė, negu pastarųjų 30-ies dienų vidurkis), indeksai ne kartą keitė kryptį. Užsikrėtusiųjų skaičiaus augimas Kinijoje, Brazilijoje ir Irane rodo, kad šiose šalyse gali vėl prireikti socialinių kontaktų ribojimo priemonių. Šiandien pinigų politikos sprendimus skelbs Norvegijos ir Anglijos centriniai bankai. Spėjama, kad bazinės palūkanų normos (atitinkamai 0,0 ir 0,1 proc.) keičiamos nebus, bet Anglijos bankas turėtų 100 mlrd. svarų (iki 745 mlrd.) padidinti turto supirkimo programą. Jungtinės Karalystės vyriausybė pranešė, kad nuo liepos mėn. planuoja didelę informacinę kampaniją, kurios tikslas – informuoti šalies verslą apie pasitraukimo iš ES padarinius ir naujai atsiveriančias galimybes. Azijos biržose šįryt vyrauja nuosaikiai korekcinės nuotaikos (8.45 val. Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI -0,33 proc., Honkongo „Hang Seng“ -0,41 proc., Pietų Korėjos KOSPI -0,48 procento). Kinijos centrinio banko vadovas pranešė apie tikslą, kad likusią metų dalį į kredito rinką patektų dar 30 trln. juanių (4,2 trln. JAV dolerių).
Baltijos šalių biržose daugiau negu pusę apyvartos sudarė prekyba „Tallinna Kaubamaja Grupp“ akcijomis. Jų perleista už 1,03 mln. eurų, kaina pakilo 1,29 proc. (iki 7,84 euro už akciją). Daugiausiai sandorių (189) sudaryta „Tallinna Sadam“ (+2,80 proc.) akcijomis. Statybų bendrovė „Merko Ehitus“ (+1,23 proc., iki 8,22 euro už akciją) pranešė apie pasirašytą sutartį dėl daugiau negu 31 mln. eurų vertės (neskaičiuojant PVM) verslo centro statybos Rygoje. Darbus numatoma baigti 2022 m pirmą ketvirtį. Šiaulių bankas (-0,50 proc., iki 0,399 euro už akciją) pranešė, kad per karantino laikotarpį atidėjo mokėjimus daugiau negu 600 klientų (395 įmonėms ir 231 privatiems klientams).
