Būstų rinką pirkėjai gaivina iš savo kišenės

Būstų pirkimų sandorių rinka pastaraisiais metais po truputį stiebiasi į viršų, tačiau jos varikliu tampa ne bankų paskolos, o asmeninės pirkėjų lėšos. Registrų centro duomenimis, Vilniuje pernai apie 50 proc. visų gyvenamųjų patalpų buvo įsigyta be bankų paramos, o visos šalies mastu savo lėšomis įsigyta daugiau nei 70 proc. būstų, rašo „Verslo žinios”.

„Priežastis – sugriežtėjusi bankų politika. Anksčiau bankai liberaliai žiūrėjo į kreditavimą, per krizę jie pradėjo rezervuotai vertinti ekonomikos galimybes, ypač mažų miestelių. Tai pakeitė padėtį ir žmonės buvo priversti ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių“, – statistiką, rodančią, kad vis didesnę dalį būstų žmonės perka savomis lėšomis, pagrindžia Robertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.

Kaip rodo Registrų centro parengti duomenys, 2007–2008 m., kai nekilnojamojo turto (NT) rinka tiek vykdomais sandoriais, tiek ir būstų kainomis buvo pasiekusi viršūnę, turto įkeitimo (hipoteka) sandoriai Vilniuje sudarė beveik 70 proc., o visoje Lietuvoje – apie 50 proc. visų gyvenamųjų pastatų pirkimo sandorių.

Pasak valstybinės įmonės Registrų centro direktoriaus pavaduotojo kadastrui ir turto vertinimui, neaugantys hipotetiniai sandoriai leidžia daryti prielaidą, kad dabar rinkoje vyrauja būsto mainai: tie, kurie turi santaupų, bando parduoti būstą ir perka geresnį. O tie, kurie nesugeba išsimokėti mokesčių, didesnį turtą keičia į mažesnį.