aA
Pastarieji dveji metai tarptautinei prekybai ir pasaulio ekonomikai buvo nekokie. Nepaisant to, ką sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, prekybos karus nelengva laimėti ir ekonomikai jie nenaudingi. Viskas prasidėjo gana nekaltai – kiniškų saulės kolektorių apmokestinimu, vėliau sekė plienas, aliuminis, 5G technologijos ir taip toliau. Pagrindinis JAV muitų taikinys pastaruosius dvejus metus buvo Kinija, tačiau muitų bazukos neišvengė ir JAV sąjungininkės.
Vytenis Šimkus
Vytenis Šimkus
© Asmeninio archyvo nuotr.

JAV ir Kinijos santykiai paskutinius dvejus metus buvo pakliuvę į amerikietiškus kalnelius. Jau atrodydavo, kad prekybos taika ranka pasiekiama, tačiau derybos sugriūdavo ir šalys apsikeisdavo eiliniu muitų padidinimo raundu − kol papildomai apmokestinta buvo praktiškai visa dvišalė prekyba.

Galų gale praėjusių metų pabaigoje, pradėjus rimčiau buksuoti tiek Kinijos ekonomikai, tiek JAV pramonei bei artėjant JAV prezidento rinkimams, buvo pasirašytas pirmojo etapo prekybos susitarimas, kuris bent kuriam laikui turėtų įtvirtinti prekybines paliaubas.

Nors iš anapus Atlanto daug trimituota apie susitarimo privalumus, prasmingo turinio ten mažai. Kinai pažadėjo labiau gerbti intelektinę nuosavybę, šiek tiek labiau atverti vidaus rinką investicijoms – įvykdyti reformas, kurias jie ir taip planavo įgyvendinti. Tačiau svarbiausi trikdžiai niekur nedingo, nes didžioji dalis tarpusavio muitų išlieka nepanaikinti ir toliau slopins pasaulinę prekybą.

Šio pirmojo prekybos susitarimo esmė yra kinų įsipareigojimas padidinti amerikietiškų prekių importą 200 milijardų JAV dolerių per dvejus metus. Tokie „valdomos” prekybos susitarimai yra negirdėtas dalykas XXI amžiuje, ir jie niekaip nėra suderinami su laisvos prekybos principais ir pasaulio prekybos organizacijos standartais. Dėl to, kad Kinija pasirašė sutartį, kinai nepradės valgyti daugiau, nei jiems norisi. Tad šiuo konkrečiu atveju prekyba yra nulinės sumos žaidimas, nes priverstinai nupirkta produkcija iš JAV reiškia mažesnį importą iš ES šalių, Pietų Amerikos, kitų Azijos šalių.

Tai gali neigiamai paveikti ūkininkus ir gamintojus visame pasaulyje, iškreipti produktų kainas. Būtent todėl naujasis ES prekybos komisaras Philas Hoganas ketina teikti apeliaciją Pasaulio prekybos organizacijai, siekdamas išsiaiškinti, ar toks susitarimas apskritai yra legalus.

Esminė prekybos susitarimo nauda − sumažėjęs neapibrėžtumas ir aiškesnė ateities prekybos politika. Prielaidos, kad artimiausiu metu nematysime tolimesnės JAV ir Kinijos prekybos konflikto eskalacijos, pakako, kad akcijų rinkos užbrėžtų naujus rekordus. Visgi lieka neaišku, ar toks optimizmas nėra perdėtas.

Nepaisant susitarimo, muitai išliko, o JAV politika Kinijos atžvilgiu išliks atšiauri, abiem JAV partijoms pripažįstant Kiniją esant strateginiu varžovu. Esminiai prekybos klausimai atidėti kitam susitarimo etapui − vargu, ar abiem pusėm pavyks pasiekti esminio proveržio, be to, prekybos konfliktas bet kada gali paaštrėti.

Per 30 metų, kai Kinija yra PSO narė, ji labai tampriai integravosi į pasaulines gamybos grandines ir didelė dalis pasaulio industrijų nebeįsivaizduojama be Kinijos gamybos. Prekybos karas pradėjo Kinijos ir JAV ekonomikų atsiskyrimo procesą, ir dabartinis susitarimas vargu ar tai pakeis. Muitai ir politikos neapibrėžtumas verčia gamintojus perbraižyti gamybos tiekimo grandines, diversifikuoti tiekėjus, gražinti gamyklas atgal namo. Tiesa, tai nebūtinai blogas, bet bent jau trumpuoju periodu − labai brangus procesas.

Aprimus vienam prekybos karo frontui, kyla vis didesnė grėsmė, kad D. Trumpo akys nukryps į Europą. Jis ne kartą yra sakęs, kad Europos prekybos praktikos yra dar blogesnės nei Kinijos. Keletą kartų rimtesnio transatlantinio konflikto buvo išvengta, ir paskutinį sykį dėl paliaubų buvo susitarta Davoso užkulisiuose.

Tąkart žibalo į ugnį įpylė Prancūzijos pradėtas taikyti mokestis skaitmeninėms prekėms, kai amerikiečiai tai įvertino kaip rinkliavą, nutaikytą prieš juos. Prancūzai sutiko sustabdyti mokesčio taikymą iki metų galo, tam, kad būtų laiko suderėti tarptautinį mokesčio analogą.

JAV ir ES paraleliai bandys derėtis dėl prekybos susitarimo, norėdami išvengti didesnių muitų automobiliams, kurie galėtų įstumti ir taip trapią Europos ekonomiką į recesiją. Be to, viena iš pagrindinių kliūčių, kaip visada, bus žemės ūkis. Tikėtina, JAV pareikalaus, kad ES atvertų rinką žemės ūkio produkcijai, tačiau europiečiams chloru apdorota vištiena ir genetiškai modifikuoti kukurūzai vis dar yra tabu.

Transatlantiniai prekybos santykiai šiemet greičiausiai bus įtempti, sulauksime ir grasinimų, ir paliaubų. Nors yra nemažai manančių, kad artėjantys JAV prezidento rinkimai atgrasys nuo radikalesnių veiksmų, tačiau tą patį daugelis galvojo ir prieš įsibėgėjant prekybos karui su Kinija.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
1.3333

Vytenis Šimkus. Nerūpestinga atsigavimo vasara

Vasarai persiritus į antrąją pusę įsibėgėja ir šalies ekonomikos atsigavimas. Ekonominės...

Zenonas Buivydas. Vairuotojų trūkumas ne vien vežėjų, bet ir Lietuvos problema (7)

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ dar pavasarį kreipėsi į...

Indrė Genytė-Pikčienė. Pramonė: po duobės pernai, šiemet – istoriniai rekordai (3)

Lietuvos gamintojams į antrąjį ketvirtį išsitęsęs karantinas ir kiti pandemijos keliami...

Agnė Jonaitytė-Karalienė. Asmeninės lyderystės svarba – pandemijos nulemtas pokytis, kuris išliks (1)

Gyvenimas ir darbas pandemijos padiktuotu ritmu dar labiau išryškino asmeninės lyderystės svarbą...

Tadas Povilauskas. Ko laukti žaliavų rinkose antrą pusmetį?

Bene aktualiausias šiandien daugelį įmonių vadovų kamuojančių klausimų – ar dar ilgai...

Top naujienos

Paaiškėjo daugiau aplinkybių apie Dzūkijos stovykloje pagimdžiusią trylikametę: vaiko tėvo ieško teisėsauga (25)

Trylikametei kaunietei atostogos Dzūkijos vaikų vasaros stovykloje baigėsi labai netikėtai: naktį...

Nausėda: su diktatoriumi nesikalbėsime taip, kaip jis galbūt tikisi  šiandien nemato reikalo įvesti nepaprastąją padėtį (363)

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pakomentavo Vidaus reikalų ministerijos ( VRM )...

Bilotaitė dėl įvykių Rūdninkuose: tai buvo pikta tyčinė provokacija neteisėtų migrantų skaičius netrukus pasieks 3000 (169)

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė įspėja, kad neteisėtų migrantų skaičius tuoj...

Prokurorė: „Grigeo Klaipėdos“ taršos byloje – jau 15 įtariamųjų (7)

Ikiteisminiame tyrime dėl Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusios „Grigeo“ grupės...

Armonaitė: panašu, kad restoranai ir parduotuvės bus atviri tik pasiskiepijusiems žmonėms (835)

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė komentuodama žurnalistams tolimesnį...

JK skiepų priešininkės sūnus prašo policijos pagalbos (27)

Po šeštadienį Londone įvykusio protesto prieš žmonių skiepijimą nuo COVID-19 , žinomos...

Rolando Mackevičiaus poilsis Nidoje apkarto: dingo net keturi šeimos dviračiai, prašo pagalbos

Vienas populiariausių televizijos ir renginių vedėjų – Rolandas Mackevičius – pastaruoju...

Perspėja dėl audros: šiandien prognozuoja škvalą, perkūniją, vietomis kris kruša (20)

Netrukus galime sulaukti staigių oro permainų, todėl šalies sinoptikai ragina pasiruošti. Jie...

Buvęs KT pirmininkas susituokė su savo išrinktąja Danėliene (19)

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas vedė savo ilgametę draugę teisininkę...

Estijos triumfas: po 13 metų iškovoti olimpiniai aukso medaliai (1)

Estijos sporto bendruomenė turi pagrindo švęsti: antradienį popiet Tokijo žaidynėse aukso...