aA
Daugelis iš mūsų galime prisiminti, kaip tėvai vaikystėje mokė taupumo. Neišleisti gautų kišenpinigių tą pačią akimirką būdavo sunku, tačiau skatinimas taupyti ugdė jausmą, kad tai yra sektino elgesio pavyzdys. Dar ir dabar atkreipiu dėmesį, kai taupiųjų vaikų tėvai pasididžiuodami aptarinėja, kaip jų atžalos pažaboja savo akimirkos užgaidas ir savyje augina šią dorybę.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Tačiau įžengus į suaugusiųjų pasaulį taupumas neretai paliekamas nuošalyje. Ekonomikos augimo metais protinga būtų atsidėti sunkesniems laikams, kurie anksčiau ar vėliau ateina. Visgi, kai metų pabaigoje atidengiama kitų metų valstybės ir „Sodros“ biudžetų uždanga, deja, labai aiškiai pasimato, kad taupymo planas persikelia dar metams į priekį – praėjusiais ir vėl sutaupyti nepavyko. Kuo daugiau surenkama eurų, tuo didesnė pagunda visus juos tuoj pat išleisti. Pažadai kartojasi – reiks laukti kitų metų, kuomet viskas, neva, bus kitaip ir tik tuomet galėsime atsidėti krizei.

2018-aisiais gana ryškiai pasimatė, ką sukelia dosniai atsukti valstybės ir „Sodros“ išmokų kranai ir kraneliai. Nors ne tiek, kiek prieš dešimtį metų, bet pastaruoju metu augusios įvairiausios išmokos ima kelti neigiamų padarinių darbo rinkai ir viešųjų finansų tvarumui. Gerokai padidintos nedarbo išmokos neabejotinai prisidėjo prie registruoto nedarbo augimo net ir toliau augant šalies ekonomikai. Plečiamas ligos draudimo išmokų gavėjų ratas ir neefektyviai veikianti sistema lėmė, kad nedarbingumo pažymėjimams išmokėta penktadaliu daugiau lėšų, nei 2017-aisiais. Dėl to ligos draudimas išlieka didžiausią deficitą turinti valstybinio draudimo rūšis, o nedarbingumo pažymėjimų vis daugėja septintus metus iš eilės. Nors gyventojų skaičius tuo pat metu nuolat mažėjo.

Visa tai lemia, kad „Sodra“ per pirmuosius dešimt 2018 metų mėnesių buvo surinkusi vos vos daugiau, nei išmokėjusi – 4 mlrd. eurų biudžete perviršis siekė mažytį 0,1 procento. Nors galima tikėtis, kad paskutiniai metų mėnesiai šiek tiek pagerins metų rezultatus, tai vis vien nebus reikšminga suma. Ekonominės krizės metais „Sodros“ metinis deficitas pasiekdavo net 800 mln. eurų. Tuomet pakako vos penkerių metų „prisukti“ viso „Sodros“ biudžeto dydžio skolą – 2015 m. ji pasiekė 4 mlrd. eurų. Taupymo vėžlio žingsniu gali nepakakti.

Tačiau nuo šių metų „Sodros“ biudžetas bus išvaduotas nuo didžiulės naštos – iš jos į valstybės biudžetą iškeliauja bendroji pensijos dalis. Numatant, kad dėl senėjančios populiacijos pensijoms išmokėti „Sodros“ pinigų gali ir nepakakti, tai taps valstybės biudžeto dalimi ir galvos skausmu. „Sodrai“ tikriausiai bus lengviau, mokesčių mokėtojai to beveik nepajaus, tačiau tai tik pinigų permetimas iš vienos kišenės į kitą su viena nemenka grėsme. Ateityje toks sprendimas gali dar labiau sugundyti politikus dalinti nepamatuotas priešrinkimines dovanas šįkart iš daug gausesnio valstybės, o ne „Sodros“ biudžeto.

O valstybės biudžeto svarstymuose nuotaikos buvo kaip ir visada – apetitas išaugo bevalgant. Kalbu ne tik apie Seimo narių siūlytus milijonus melioracijai ar savo parapijos kultūrnamio stogui remontuoti – daugelį panašių pasiūlymų Seimui visgi pavyko atmesti. Tačiau priimtame biudžeto įstatyme liko, kad šiemet, išlaidos vis tiek viršys pajamas visu milijardu eurų. Vien vaiko pinigai sudarys trečdalį šios sumos. 2018-aisiais įvesta išmoka jau padidinta iki 50 eurų ir toliau bus skiriama absoliučiai visiems, neatsižvelgiant, ar iš tikrųjų tokia parama konkrečiai šeimai yra būtina.

Sakytume, kad vaiko pinigai anaiptol nėra esminis klausimas biudžeto išlaidų prasme, o ir tikslas padėti vaikams skamba kilniai. Tačiau buvo galima bent jau iš esmės visą paramos sistemą šeimoms ir vaikams susiskaičiuoti – nuo paramos maitinimui mokyklose iki tų pačių motinystės ir vaiko priežiūros atostogų, kurios yra tarp ilgiausių ir dosniausių Europoje. Palikti tik aiškiausius, tiksliausius ir pigiausiai administruojamus paramos šeimai ir vaikams instrumentus.

Kartu reformuojant taip vadinamo valstybinio socialinio draudimo sistemą galima būtų apsvarstyti ir neapmokestinamo taupymo instrumentus atskirose draudimo rūšyse. Daugiau taupymo, mažiau perskirstymo padėtų labiau apsidrausti nuo to, kas atsitiko 2006 – 2009 metais. Ryškiausiu pavyzdžiu tuomet tapo motinystės draudimas – vos per kelis metus, politikų akims apsitraukus rožine migla ir ėmus didinti išmokas, šio draudimo išlaidos išaugo net 5 kartus ir ėmė visą „Sodrą“ tempti žemyn. Tada valdžia turėjo atsakinėti į klausimą: tėvų ar pensininkų lūkesčiai yra svarbesni einant su žirklėmis per biudžetą.

Biudžeto pinigai nėra niekieno – visi jie sunešti mokesčių mokėtojų. Tad į juos žiūrėti kitaip, nei žiūrime į savo pinigus, paprasčiausiai neteisinga. Jei savo vaikus mokome taupumo, tai ir patiems dera tai prisiminti, ir tokią žinią valdžiai nusiųsti. Kitu atveju rizikuojame sunkumus pasitikti tuščiomis kišenėmis ir su išaugusiais įsipareigojimais.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tadas Povilauskas. Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų

Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia...

Arūnas Šidlauskas. 10 priežasčių, kodėl verta pasinaudoti mokesčių amnestija

Nuo 2019 m. sausio 1 d. juridiniai ir fiziniai asmenys gali pasinaudoti mokesčių amnestija, kuri...

Evelina Liaubaitė. Kaip neklaidinti pirkėjų nuolaidomis, o pirkėjams neapsigauti (1)

Sausį artėjantis išpardavimų sezonas – didžiausia metuose prekybos karštinė, kur vieni siekia...

Saulius Žilinskas. Verslas Kinijoje: tarp didelių galimybių ir informacijos deficito

Pastaruoju metu vis daugiau šnekama apie sunkėjančią Kinijos ekonomikos padėtį, kuria veikia ne...

Linas Sesickas. Mažos šalies šansai 2019–aisiais (4)

Praėję metai išliks atmintyje dėl didžiųjų supergalių pasistumdymų pasaulinėje prekybos...

Top naujienos

Karbauskis dėl prezidento rinkimų turi ir abejonių: jei taip, tai turėsime problemą (704)

„Kandidatas, kurį mes patvirtinsime savo suvažiavime, taps Lietuvos Respublikos prezidentu“, -...

Linkevičius apie krizę Britanijoje: vyksta iškilmingas viešas šalies niokojimas (170)

„Kad ir kaip baigtųsi Brexitas , Europa jau bus kitokia – ji sukrėsta“, – taip dabartinės...

Orai: permainos nesibaigia

Šiandien, ketvirtadienį, Lietuvos orus lems aktyvus Atlanto ciklonas. Naktį praslinkęs šiltasis...

Theresa May atlaikė nepasitikėjimo balsavimą, tačiau parlamentas toliau aklavietėje atnaujinta 21.18 (125)

Didžiosios Britanijos parlamentas trečiadienio vakarą po ilgų debatų balsavo dėl pasitikėjimo...

Giedraitį nustebino ir sirgaliai, ir naujas treneris: buvo keista, kad ant manęs nerėkia (7)

Rokui Giedraičiui buvo sunku įsivažiuoti, bet kai įkrito keistas tritaškis „nuo lentos“,...

Nuo tuberkuliozės niekas neapsaugotas: lėtai progresuojančia ir labai pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur simptomai (41)

„Niekas nepasaugotas nuo tuberkuliozės. Kiekvienas kvėpuojantis gali ja užsikrėsti, – sako...

Vėl gedimą patyręs Juknevičius: šiandien dirbome mechanikais – apmaudu (9)

Antanui Juknevičiui ir Dariui Vaičiuliui, „Craft bearings“ ekipažui, 9-asis Dakaro greičio...

Devintą dieną Dakare finišą pasiekė visi lietuviai: vieni skrido, kiti – klimpo ir gedo atnaujinta 20.41 val. (431)

Dakaro ralyje – 9-oji diena ir finišas, rodos, ranka pasiekiamas. Tačiau lenktynių organizatoriai...

Per pratęsimą palūžęs „Rytas“ nusileido ALBA komandai su puikiu Giedraičiu (160)

Vilniaus „Ryto“ (1/2) komanda Europos taurės „Top-16“ etape patyrė antrąjį pralaimėjimą...

Trečiojoje „Eurovizijos“ atrankoje – netikėtas „120“ sprendimas ir nauji komisijos favoritai (29)

Trečiadienio vakarą LRT Didžiojoje studijoje buvo filmuojama nauja nacionalinės...