Žinoma, šiek tiek ironizuoju, bet ne tiek jau ir daug. O pagrindas – formalus ir rimtas. Jeigu atsidarytumėte Kauno miesto savivaldybės interneto svetainę www.kaunas.lt, tai joje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos viešojo administravimo įstaigų interneto svetainių, po skiltimi „Administracija“ rastumėte rubriką „Atviri duomenys“. Galite ją rasti ir tiesiogiai suvedę adresą www.kaunas.lt/atviri-duomenys. Jeigu tikėtume čia skelbiama informacija, tai čia pateikiami duomenys atnaujinti ne taip jau seniai, ne 2018-aisiais, o šių metų vasario 9 dieną.
Tačiau esame pedantiški kauniečiai, kurie domimės miesto gyvenimu. Mums rūpi, kaip ir kuo miestas gyvena. Todėl atsidarome skiltį „Viešieji pirkimai“. Juk miesto pinigai – jų skirstymas ir išmokėjimai įvairių paslaugų tiekėjams yra tikrai svarbi informacija visiems miesto gyventojams, ar ne?
Ir ką matome? Tris bylas, kurių pavadinimai sužlugdo visus mūsų lūkesčius. „Mazos_vertes_pirkimai_2014“, ką išvertę iš biurokratinės-technologinės kalbos suprantame kaip 2014 metais Kauno miesto savivaldybės vykdytų mažos vertės viešųjų pirkimų sąrašą su pagrindiniais duomenimis (kas, kada, ką ir už kiek pardavė Kaunui).
Tačiau... 2014 metai? Šiandien kieme 2021-ieji, tai net jeigu galvotume, kad reikia itin daug laiko tokio sąvado sudarymui, tai vėliausiai tokia informacija turėjo būti paskelbta 2015-ųjų metų eigoje. Dar rimtesnis klausimas – o kodėl atvirų duomenų formatu neskelbiami 2015, 2016, 2017, ... 2020 metų duomenys? Galima klausti tiesiai ir aštriai – kodėl tokia informacija nėra skelbiama ir atnaujinama tiesiogiai, vos tik atitinkama suma išmokama tiekėjui?
Bet gal čia tik vienas pavyzdys? Gal kita informacija – iš šviežia, ir atnaujinta?
Patikrinkim. Artėjančios rugsėjo 1-osios proga atsidarome „Švietimą“. Pirmas vaizdas – trejų metų senumo. Pasirenkame „Kauno mokyklų materialinės bazės ataskaitos“. Čia jau randame kasmetines ataskaitas net už penkerius metus – nuo 2013 iki 2017 metų. Taip, naujausi „atviri“ Kauno miesto savivaldybės duomenys baigiasi 2017 metais. O ataskaitos juk tikrai vertos dėmesio. Pavyzdžiui, naujausioje randame duomenis apie kompiuterius, interneto greitį, turimas laboratorijas, kitą infrastruktūrą ir pan. Kaip rūpestingiems kauniečiams norėtųsi matyti palyginamąją informaciją – kuri mokykla ką turi, kurioje infrastruktūrą plėtojama, o kur merdi. Bet čia jau tik mūsų norai. Po 2017-ųjų metų nėra skelbiama net apibendrinta situacija, neįmanoma sužinoti, ar padėtis mieste gerėja, ar prastėja.
Bet duokim trečią šansą. Artėja ruduo, kaip su komunalinėmis paslaugomis, šildymu?
Atskiros skilties nėra, tačiau yra „Daugiabučių renovacija“, po kuria slepiasi „Šilumos suvartojimas daugiabučiuose“. Ir... valio! Turime netgi 2018-2019 šildymo sezono duomenis. Tiesa, naujausi duomenys – 2018 metų spalio mėnesio... Atsidarome duomenų bylą ir matome, kad joje tikrai naudinga palyginamoji informacija – pastatų grupės kategorija pagal šilumos suvartojimą, daugiabučio adresas, renovacijos tipas, butų skaičius, statybos metai, suvartotas šilumos kiekis, apmokestinta šiluma šildymui gyventojams, butų plotas, mokėjimai už šilumą 1 m² ploto šildymui (su PVM) ir daugybė kitų duomenų. Tačiau šie „naujausi“ duomenys – vos apie 47-is Kauno miesto daugiabučius.
Atviri duomenys – būtina šiuolaikiško ir modernaus, skaidriai dirbančio miesto veiklos sritis. Tačiau bene trejus metus neatnaujinami, pateikiami ribotai, neaišku, kur ir kaip išskaidyti ar kokiais kriterijais iškarpyti – tai ne atviri duomenys, tai tik skaidrios veiklos imitacija ir faktinis makaronų kabinimas visiems miestiečiams.
