Demografiniai Lietuvos rodikliai atspindi, kad žmogiškųjų išteklių problema ateityje tik augs. Prognozuojama, kad iki 2030 m. darbingo amžiaus gyventojų šalyje sumažės net 14 proc. Krintančio populiacijos skaičiaus poveikis darbo rinkai akivaizdus – kasmet vis mažiau studentų papildo aukštųjų mokyklų auditorijas, taigi ir mažiau naujų darbuotojų įsilieja į šalies darbo rinką. Vėlgi, net jeigu dabar imtumėmės kardinaliai spręsti gimstamumo mažėjimą, darbo rinka tai pajustų ne anksčiau nei po 20 metų. Demografijos mažėjimo krypties per kelerius metus neapgręši, o darbuotojų darbo rinkai reikia čia ir dabar. Ko galėtume imtis?
Dėl vidaus reformų matosi prošvaistė, bet ar galime ja pasikliauti?
Prie talentų trūkumo problemos sprendimo ilguoju laikotarpiu prisidėtų didesnis stojamumas į STEM švietimo programas, ruošiančias ateities darbo rinkai paklausiausius specialistus. Taip pat – sudarytos sąlygos tiek darbo ieškantiems, tiek šiuo metu profesiją turintiems specialistams lanksčiai ir kokybiškai persikvalifikuoti ir įgyti pažangiems ekonomikos sektoriams reikiamų kompetencijų.
Lietuvoje šiuo metu veikia perkvalifikavimo ir pameistrystės programos, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad vis dar reikalinga platesnė komunikacija visuomenei, švietimo ir verslų atstovams apie šias priemones ir galimybes jomis pasinaudoti. Valstybė gali prikurti daug programų, tačiau jos neturės didelio poveikio, jei darbo rinkos dalyviai nesupras, kokių kompetencijų poreikis auga.
Vis tik, nors profesinis orientavimas bei perkvalifikavimas yra geri bei reikalingi sprendimai, tačiau vien jų nepakanka. STEM orientavimas pradėtų duoti vaisių anksčiausiai po gerų penkerių metų, o perkvalifikavimo ir pameistrystės programos galėtų rezultatą duoti greičiau, tačiau atsiremia į galutinį ribotą talentų skaičių šalies viduje. Kyla klausimas, ką galime padaryti šiandien, kad Lietuva jau dabar taptų konkurencinga?
Sprendimas yra, tereikia juo naudotis
Kelias, kurį renkasi pažangiausios pasaulio ekonomikos – užsienio specialistų pritraukimas. Tarp pasaulio ekonomistų plačiai vyrauja įsitikinimas, kad į šalį atvykstantys specialistai yra ekonominio augimo katalizatorius, turintis teigiamą ekonominę naudą. Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad dėl atvykstančių talentų padidėja ne tik priimančios šalies bendrasis vidaus produktas, bet ir darbuotojų bei kitų ekonominių išteklių našumas, taip pat pakyla ir inovacijų lygis.
Didžiausią teigiamą poveikį šalies produktyvumui turi būtent atvykstantys aukštos kvalifikacijos talentai. Įgudusių specialistų pasiūlos augimas sukuria sąlygas pažangios gamybos ir paslaugų plėtrai šalyje. Pavyzdžiui, 2016 metais JAV imigrantai sudarė 16 proc. darbuotojų, tačiau jie atstovavo net 29 proc. STEM srities specialistų. Vienos studijos skaičiavimais, JAV pastarųjų dešimtmečių produktyvumo augimą stipriai – apie 50 proc. – lėmė būtent STEM srities specialistai. Ką jau kalbėti apie tai, kad daugiau kaip ketvirtadalis visų JAV patentų yra užregistruojami užsienio kilmės išradėjų.
Nišines kompetencijas turinčių specialistų rasti vien konkrečios valstybės darbo rinkoje yra sudėtinga, o tai ypač aktualu nedidelėms šalims. Dabartinė iš užsienio į Lietuvą atvykstančių specialistų struktūra remiasi žemos kvalifikacijos darbuotojais. Iš visų Lietuvoje dirbančių užsieniečių – apie 100 tūkst. žmonių – net 86 proc. yra žemos arba neturi jokios kvalifikacijos ir tik 14 proc. jų yra aukštos kvalifikacijos. Į Lietuvą atvykstančių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų dar mažiau – vos 0,8 proc. Tuo tarpu Čekijoje ir Airijoje daugiau nei ketvirtadalis visų atvykstančių aukštos kvalifikacijos imigrantų dirba IRT sektoriuje ir reikšmingai lenkia jame dirbančių šalies gyventojų dalį.
Pritraukdami ir išlaikydami Lietuvos darbo rinkoje trūkstamas kompetencijas turinčius užsienio specialistus, skatintume pažangių ekonomikos sektorių plėtrą (pavyzdžiui, IRT, inžinerinės pramonės ar gyvybės mokslų) ir tradicinių sektorių transformaciją, nuo kurios sėkmės priklausys šalies gerovės lygis.
Pridėtinė vertė atsispindi ir viešuosiuose finansuose
Atvykstantys specialistai daro teigiamą poveikį ir viešiesiems finansams. Pavyzdžiui, 2020-aisiais užsienio pilietybę turintis IRT specialistas per metus vidutiniškai Lietuvoje sumokėjo apie 9 tūkst. Eur. darbo santykių ir daugiau kaip 1 tūkst. Eur pridėtinės vertės mokesčių. Palyginimui, vidutinės valdžios sektoriaus išlaidos vienam dirbančiam užsienio piliečiui ir kartu su juo gyvenantiems nepilnamečiams asmenims atitinkamais metais siekė apie 3 tūkst. Eur. Taigi, kadangi užsienio piliečiui skiriamos valdžios sektoriaus išlaidos buvo gerokai mažesnės nei jo sumokami mokesčiai, jis viešųjų finansų balansui turėjo didelį teigiamą poveikį. Taip pat, į šalį pritraukiant jaunų, darbingo amžiaus specialistų, dažnai gaunančių gerokai aukštesnius nei vidutinis atlyginimus, yra mažinama dabartinė pensijų sistemos našta, nes gerėja pensijų draudimo įmokas mokančių ir pensijas gaunančių asmenų santykis.
Leisime dabartinei Lietuvos vizitinei kortelei pavirsti Achilo kulnu?
Lietuvos talentai ir jų aukštos kompetencijos visada buvo vienas iš esminių Lietuvos pranašumų kovoje dėl tiesioginių užsienio investicijų, kuris daug kartų tarptautinių įmonių buvo įvardytas kaip pagrindinis veiksnys, nulėmęs sprendimą steigti padalinius ir plėsti tarptautinius verslus būtent Lietuvoje. Tačiau šiandien kaip niekada aišku, kad ilgą laiką Lietuvos stiprybe laikomas aspektas greitu metu gali tapti mūsų Achilo kulnu, kuris gali neigiamai paveikti ne tik naujų investuotojų pritraukimą, bet ir čia jau sėkmingai veikiančių įmonių plėtros planus.
Norėdami skatinti pažangiųjų ekonomikos sektorių plėtrą ir bent pasivyti ES vidurkį juose dirbančiųjų atžvilgiu, turime jau dabar stiprinti užsienio talentų relokacijos ir integracijos paslaugas: mažinti biurokratines kliūtis, užtikrinti švietimo galimybes užsieniečių vaikams, pasiūlyti prieinamus lietuvių kalbos kursus ir tuo pačiu pasirūpinti, kad valstybinėse įstaigose netrūktų anglų kalba galinčio bendrauti personalo.
