aA
Brėžiant prioritetą – klimato kaitos mažinimą – trečiadienį metiniame Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešime buvo įvardytas dar ambicingesnis ES ketinimas: sumažinti CO2 emisiją 55 proc. nuo 1990 m. lygio (anksčiau išsikeltas tikslas numatė pasiekti 40 proc). Tai padaryti – iki 2030 m.
Vidmantas Janulevičius
Vidmantas Janulevičius
© Organizacijos nuotr.

Būtinybė prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo abejonių nekelia. Atnaujintą siekį Europos Komisija ketina įtraukti į savo pasiūlymą dėl Europos klimato įstatymo. Užduotis Lietuvai tarsi turėtų būti aiški – teks peržiūrėti savo energetikos ir klimato kaitos planą. Ir visgi lieka dar bent vienas svarbus klausimas, į kurį atsakymo teks ieškoti drauge – verslui, valdžios institucijoms ir visai visuomenei: kaip?

Nuo atsakymų ir sutarimo šiuo klausimu priklausys, Lietuvos pramonės transformacijos Žaliuoju kursu sėkmė. Ir/arba – nuostoliai. Pramonė supranta būtinybę keistis. Lietuvos pramonininkų konfederacija, kaip ir europiniam verslui atstovaujanti organizacija „BusinessEurope“, pritaria 2050 m. klimato neutralumo tikslams.

Tačiau diskusijų centre turi būti ne tik pats taikinys, bet ir klausimai: kaip sutelkti reikiamas investicijas ekologiškų technologijų plėtrai ir diegimui? Kaip mes galime užtikrinti pakankamai pigios žaliosios energijos savo energijai imliai pramonei ir transportui? Kaip mes galime užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas visame pasaulyje?

Turime suprasti, kad Lietuvoje pramonė labai įvairi – veikianti žiedinės ekonomikos principais ir neišmeta šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir energijai imlūs sektoriai, kuriems emisijų tikslų griežtinimas iki 55 proc. (lyginant su 1990 m.) būtų tiesiog neįmanomas. Ir būtų klaidinga tiesmukiškai skirstyti šiuos sektorius į „žaliuosius pirmūnus“ ir „aplaidžiuosius dvejetukininkus“.

Pastarųjų technologiniai procesai lemia, kad net ir dirbant maksimaliu taupymo režimu neįmanoma į aplinką neišskirti CO2. Taip, „išžalinti“ šiuos technologinius procesus įmanoma, tačiau savarankiškai tokių kaštų verslas daugeliu atveju nepakeltų.

Taip, ketvirtosios pramoninės revoliucijos pokyčiai suteikia labai daug galimybių įmonėms technologiškai atsinaujinti ir spręsti taršos problemas. Bet kai kurie pramonės sektoriai pagal savo technologijas negali sumažinti savo taršos iki nulinio lygmens. Jie susiduria su vadinamosiomis technologinėmis lubomis, kuomet šiuo metu yra maksimaliai išnaudotos technologinės galimybės, mažinančios poveikį klimato kaitai.

Europos Komisija pati pripažinusi, kad tokios technologijos labai brangios, sunkiai prieinamos ir dar tik kūrimosi stadijoje. Atnaujinto ir Ursulos von der Leyen pristatyto užmojimo iškėlimas pareikalaus kompleksinių įgyvendinamųjų priemonių – ETS direktyvos peržiūros, Naštos pasidalinimo reglamento peržiūros (ne ETS sektoriams), Energetinio veiksmingumo direktyvos peržiūros, atsinaujinančių šaltinių direktyvos ir kt.

Jau dabar galima numanyti, kad įgyvendinant Žaliąjį kursą lenktynės bus panašios į tas, kurios vyko dėl ES struktūrinių fondų paramos pirmaisiais narystės ES metais. Galbūt ne visuomet laimėjo geriausieji, tačiau tikrai nepralaimėjo tie, kurie domėjosi ir sugebėjo pasinaudoti naujomis galimybėmis.

Lietuvai svarbu, kad pereinamuoju laikotarpiu ES lygiu būtų skirtas pakankamas dėmesys ir paskatos, įskaitant ir valstybės pagalbą, energijai imlios pramonės transformacijai, siekiant paskatinti jos perorientavimą link labiau klimatui neutralios gamybos ir išvengti gamybos iškėlimo į trečiąsias šalis.

Kaip seksis mūsų šalies pramonei ir visai visuomenei žengti Žaliojo kurso transformacijų keliu, priklausys ir nuo to, kaip atidžiai naujai išrinkti valdžios atstovai įsiklausys į Lietuvos pramonininkų pasiūlymus, kuriuos šią savaitę pristatėme rinkimuose į Seimą dalyvaujančių politinių partijų lyderiams. Mes raginame sukurti skaidrų ir efektyvų valstybės pozicijų derinimo su verslo organizacijomis procesą, stiprinti įmonių interesų atstovavimą ES institucijose, sprendžiant strateginius verslui aktualius klausimus.

Savo siūlymuose pabrėžiame, kad formuojant klimato kaitos valdymo politiką ir skatinant pramonės transformaciją būtina įvertinti poveikio pramonės įmonių konkurencingumui aspektus bei technologines galimybes, taip pat atsižvelgti į Lietuvos pramonės poveikį pasaulio ir Europos klimato kaitos procesams. Raginame skatinti poveikio klimato kaitai mažinimą, žaliųjų inovacijų taikymą, vykdant Žaliuosius viešuosius pirkimus.

Drauge su savo partneriais „BusinessEurope“ pabrėžiame – klausimai „kaip?“ mums šiuo metu yra patys svarbiausi. Būtų labai neteisinga, jeigu prisiimami įpareigojimai Lietuvos žmonėms ar verslui tektų tarsi neišvengiama blogybė – kaip papildomi kaštai ar nuostoliai, o ne kaip naujos galimybės palydimos ir privačiomis, ir valstybės investicijomis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Linas Mickus. JAV prezidento rinkimai – kokių pokyčių galima tikėtis?

Jei JAV prezidento rinkimus laimėtų apklausose pirmaujantis J. Bidenas, tikėtina, sulauktume...

Jurgita Navikienė. Geriau nustatyti teisingą kainą, nei stipriai rizikuoti dėl sudėtingos kainodaros politikos

Kainodaros politika – daugelio įmonių finansų direktorių ar vyriausiųjų buhalterių galvos...

Juozas Rimas ir Matas Danilaitis. Tarpsektorinių M&A sandorių sudarymo priežastys ir gresiančios rizikos

Baltijos šalių M&A (angl. įmonių susijungimų ir įsigijimų) rinka ne visada atspindi globalias...

Macijauskas: Siūlau baigt žemės ūkio gamybą ir nebeteršti gamtos! (126)

Neseniai išgirdau vienos ekonomistės pamąstymus, kad gal būt Lietuvoje reiktų maisto gaminti tik...

Augustas Klezys. Lietuvos sutelktinio finansavimo sektoriui – geros žinios iš ES: ar išnaudosime savo pranašumus? (1)

Jau šių metų lapkričio pradžioje įsigalios, o nuo 2021 m. lapkričio 10 d. bus taikomas naujas...

Top naujienos

Kodėl kūne atsiranda vėžys? Gydytojas Morozovas viską paaiškino labai paprastai (40)

Vienas mano mylimas kolega onkogenetikas, perfrazavo Orvelo knygą (kurios neskaitė vienas Seimo...

Paskelbus rekordinį užsikrėtimų skaičių prabilo Skvernelis: ant stalo gula pasiūlymai griežtinti karantiną (156)

Premjeras Saulius Skvernelis šeštadienį savo Feisbuko paskyroje įvertino koronaviruso plitimą...

Klaipėdoje gaminamų elektrinių autobusų nebepardavinės: sugalvojo naują verslo planą (55)

Lengviausio pasaulyje elektrinio autobuso „ Dancer “ kūrėjai keičia savo verslo planą –...

Santaros klinikose užpildyti visi COVID-19 pacientams gydyti skirti skyriai (12)

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose užpildyti visi COVID-19 pacientams gydyti...

Koronavirusui pasiekus naują rekordą žmonės nenusiteikę sėdėti namuose: Delfi fotografas užfiksavo, kas vyksta prie prekybos centrų (289)

Lietuvoje per praėjusią parą nustatytas 1001 koronaviruso atvejis. Tačiau ši aplinkybė, regis,...

Vaiduoklių medžiotojai nepaliaujamai ieško įrodymų: mano, kad dvasių egzistavimą paaiškina fizika

Vaiduokliai yra vieni iš tų paranormalių reiškinių, kuriais tikinčiųjų daugiausia. 2013 metais...

Mirė filmo „Džeimsas Bondas“ žvaigždė, aktorius Seanas Connery (101)

Mirė garsus aktorius ir filme „ Džeimsas Bondas “ išgarsėjęs Sean Connery (liet. Šonas...

Kremliaus ruporai – apie Seimo rinkimus: rauda dėl rezultatų, o vienas pabėgo į Rusiją (493)

Rinkimai be pasirinkimo. Politinis alkoholizmas. Laimėjo Vakarų kapitalo palaikomas landzbergizmas....

Panevėžio mobiliajame punkte dirbanti slaugytoja: iš pradžių artimiesiems nesakėme, kur dirbame (59)

„Dirbame pamainomis, viena pamaina – nuo 8-os iki 12-os, kita – nuo 12-os iki 16-os valandos....

Profesorius Kasiulevičius išvardijo 9 punktus, kaip Airija kovoja su koronavirusu: rezultatai kalba patys už save (424)

Gydytojas, profesorius Vytautas Kasiulevičius savo Feisbuko paskyroje šeštadienį pasidalino...

|Maža didelių žinių kaina