„Institute for Economics & Peace“ (Australija) paskelbė Pasaulio taikos indeksą 2023 (angl. World Peace Index 2023). Konstatuojama, kad jau devynerius metus iš eilės blogėja pasaulio taikos padėtis. Pasaulyje didėja išlaidos gynybai. Statistika rodo, kad net eliminavus žuvusius Rusijos–Ukrainos kare, žūčių dėl vidaus ar išorinių karinių konfliktų pasaulyje daugėja. Trys šiuo metu saugiausios pasaulyje valstybės yra Islandija, Danija ir Airija. Afganistanas, Jemenas ir Sirija yra trys pavojingiausios šalys. Šiame pavojingiausių šalių sąraše šiuo metu yra ir nuo karo kenčianti Ukraina.
Bet mums negali nerūpėti mūsų pačių šalis ir regionas. Ir čia skaičiai verčia sunerimti. Pažvelkime, kaip atrodo visos prie Baltijos jūros esančios šalys: Švedija, Danija, Suomija, Estija, Latvija, Lenkija, Vokietija ir Lietuva. Reitingas iškalbingas: Danija mūsų regione užima pirmą vietą (2-ą vietą Pasaulio taikos indekso (toliau – PTI) lentelėje), Suomija – 2-ą vietą (13-tą vietą PTI), Vokietija – 3-ią vietą (15-tą vietą PTI), Estija – 4-tą vietą (25-tą vietą PTI), Latvija – 5-tą vietą (27-tą vietą PTI), Švedija – 6-tą vietą (28-tą vietą PTI), Lenkija – 7-tą vietą (29-tą vietą PTI), Lietuva – paskutinę 8-tą vietą (36-tą vietą PTI). Lietuvos pozicija PTI 2023 metais yra dviem pozicijomis blogesnė nei 2022 metais.
Jau žinome, kad pastaraisiais metais viena pagrindinių bet kokių tarptautinių investuotojų aptarinėjamų temų yra geopolitika ir, be abejo, iš to išplaukiantis naratyvas, kaip sumažinti verslo rizikas. Kol politikai „deriskina“ Kiniją, verslas „deriskinasi“ nuo politikos.
Panašu, kad būtent tai matome Lietuvos atveju, kurioje 2022 metais grynosios tiesioginės užsienio investicijos buvo mažiausias tarp visų Baltijos šalių ir siekė TIK 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) (Pasaulio bankas, 2023), kai dar 2019–2021 metais vidutinės metinės grynosios tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekė 6,2 procento BVP.
Nei Lenkijoje, nei Estijoje, nei Latvijoje tokio grynųjų tiesioginių užsienio investicijų smukimo tuo pačiu laikotarpiu nefiksuojama. Estijoje 2019–2021 metais vidutiniškai siekė 13,7 proc. BVP, o 2022 metais – 3,8 proc., atitinkamai Latvijoje – 5,1 proc. ir 3 proc. BVP, o Lenkijoje – 3,9 proc. ir 5,1 proc. BVP. Vidutinės grynosios tiesioginės užsienio investicijos visose keturiose šalyse 2022 metais siekė 3,2 proc. BVP.
Manau, pats laikas užsiduoti sau klausimą, ką turėtume daryti kitaip. Jau girdžiu daugybę balsų, sakančių, kad tai lemia vien mūsų geopolitinė padėtis. Bet ar tikrai? Ar neatsitiko taip, kad mes, viena vertus, leidome sau piktnaudžiauti tiesioginių išorinių grėsmių Lietuvai naratyvais ir ne kartą ir ne du tiesiog perlenkėme lazdą, kita vertus, visiškai numojome ranka į tai, kaip tai veikia mūsų investicinį klimatą, kuris ir taip nedžiugino ypatingu patrauklumu. Nesakau, kad kai kurie mūsų kaimynai nekelia mums labai rimtų saugumo iššūkių, bet juk pamokas mokomės, į krašto apsaugą investuojame, esame visaverčiai NATO nariai.
Gal laikas pasidaryti išvadas ir pasimokyti iš kaimynių netelkti dirbtinai pavojaus debesų virš Lietuvos. Manau, ypač šis raginimas aktualus artėjant net trejiems rinkimams. Niekas neneigia, kad turime toksiškus kaimynus, bet žinutė „Lietuva – saugi šalis“ turėtų dažniau skambėti mūsų politinėje darbotvarkėje.
